
10–12
LRT RADIJO priešpietyje vedėjai neria į svarbias ir netikėtas temas: istorijos, socialiniai eksperimentai, apžvalgos, pokalbiai Iš Tavo kaimynystės. Dvi kas dieną vis kitokios valandos. Laida transliuojama darbo dienomis 10.05 val.
Vaikų linijoje savanoriaujanti Rūta: pasiryžau ir tikrai nesigailiu
2026-11-16 10:40
Kaip nebenaudojami telefonai gali padėti fiksuoti dronus?
2026-11-16 08:05
Vilnius bers mažiau druskos ant kelių: „Per plikledį nereikėtų eiti pirkti pieno“
2026-11-13 11:17
Dokumentikų ciklą apie ekranų poveikį kartoms pristatę žurnalistai: dopamino žala vienoda
2026-11-13 11:15
Vilnius žiemą ant gatvių nebarstys druskos: nori apsaugoti augalus, atkarpos bus žymimos
2026-11-13 08:05
Knygą apie Himalajus parašiusi Diana: kalnuose labiau priartėji prie savęs
2026-11-12 09:10
Artritas – ne tik vyresnių žmonių liga: juo serga ir vaikai ar net kūdikiai.
2026-11-12 08:05
Pacientai nesulaukia nemokamų skiepų nuo gripo: „Situacija kelia siaubą ir nuostabą“
2026-11-11 09:40
Kodėl tiek daug lietuvių gyvena vieni? Pasak sociologės, dažniausiai tai ne pasirinkimas
2026-11-11 09:05
Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausia vienišių turinčių šalių
2026-11-11 08:05
10–12. Kaip žiniasklaidoje piešiami mamos ir tėčio portretai?
Kas rūpi ir dėl ko skauda Lenkijos lietuvių bendruomenei? Apie tai su Lenkijos lietuvių dvisavaitinio žurnalo „Aušra“ vyriausiaja redaktore Irena Gasperavičiūte.
Kaip žiniasklaidoje piešiami vyro ir moters, mamos bei tėčio portretai, kokios savybės ir asociacijos jiems priskiriamos? Pokalbyje dalyvauja
žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė ir Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė.
Pokalbis su Gabriele Bumbulyte, kurios magistro darbas apie vabzdžius kaip ateities žmonių ir gyvūnų maistą tapo geriausiu žemės ūkio mokslų kategorijoje.
Ką apie privalomo skiepijimo nuo COVID-19 įvedimą galvoja švietimo darbuotojai? Atsako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Siekdami išvengti neteisėto režimo susidorojimo, po praėjusių metų suklastotų rinkimų ir didžiausių istorijoje protestų Baltarusiją paliko tūkstančiai šalies piliečių. Jie save vadina relokantais. Vilniuje daug relokantų buriasi į bendruomenes. Žmones jungia ne tik bendras likimas ar netikėtai gimusi draugystė, bet ir režimo represijų nulemtos psichologinės traumos. LRT žurnalistų Ievos Balsiūnaitės ir Beno Gerdžiūno interaktyvus pasakojimas „Relokantai: Išgyventi Minską“ iš arti supažindina su baltarusių gyvenimu Vilniuje.
Ved. Agnė Skamarakaitė