Homo cultus. Iš balkono

Fotografijos ir dailės tyrinėtoja, kritikė bei kuratorė dr. Agnė Narušytė išleido naują knygą „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2021). Joje filosofijos ir fizikos laiko teorijos įgauna šiuolaikinio meno pavidalus – daugiau nei 500 puslapių knygoje laikas kristalizuojasi, šakojasi, trūkinėja ir dauginasi. Filosofas Nerijus Milerius taip pristato „Chronometrus“: „Apmąstydama laiką ir jo menines manifestacijas, Agnė Narušytė ne konstruoja vienos disciplinos statinį, bet kuria atvirą žemėlapį, kuriame priklausomai nuo kartografuojamų parametrų atsiranda vietos istorijos laikui, sąmonės laikui, daiktų laikui, laikrodžių laikui, augalų laikui ir kitoms laiko formoms. Būtent todėl šioje monografijoje interpretuojami menininkai atrodo kaip niekada vietoje nenustygstantys keliautojai, nuolat kertantys skirtingų laiko formų, fizikos ir filosofijos teorijų, fotografijos, kino, teatro, architektūros meninių praktikų ribas.“ Kaip šiuolaikinis menas įvaizdina laiką ir kitas naujos monografijos temas kalbamės su Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Agne Narušyte.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Nuotr:Agnės Narušytės monografija „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“. Viršelyje – Remigijaus Treigio fotografija Rudas peizažas, 1991, tonuotas sidabro arspaudas, LATGA, Vilnius 2021