Mokslas be pamokslų
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – tai originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Naujus tinklalaidės epizodus galite išgirsti kas antrą ketvirtadienį.
Nuojauta: šeštasis pojūtis ar smegenų supergalia?
2026-09-24 08:01
Kodėl esame pervargę, nors gyvename kaip niekada patogiai?
2026-09-10 08:01
Naršymo pagirios: kodėl internetas taip vargina smegenis?
2026-05-21 08:01
Kaip reklama formuoja stereotipus?
2026-05-07 09:30
Triukšmo tarša: ar ateityje tyla taps prabanga?
2026-04-23 08:01
Beata Tiškevič nepataria DI naudoti psichoterapijai: „Tai skirtingų rūšių paukščiai“
2026-04-09 08:01
Prof. Smetonienė: kai kurių galvoje užsifiksavę, kad lietuvių kalba – blogesnė už kitas
2026-03-26 09:01
Kovo 11-oji: kodėl Lietuvai pavyko, o Baltarusijai ne?
2026-03-10 09:01
Žmogaus klonavimas – fantastika ar tikrovė?
2026-02-26 09:01
Kaip suprantame meilę šiandien?
2026-02-12 09:01
Mokslas be pamokslų. Kodėl XXI a. reikalingos monarchijos?
Šiuolaikinėms monarchijoms išlikti padėjo sugebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinių susivienijimo ideologijų ir besikeičiančios visuomenės formos. Ši institucija gali būti naudinga ir demokratinėse sistemose, nes, nejausdama poreikio vaikytis populiarumo, gali geriau atstovauti ilgalaikiams valstybės interesams, monarchai gali imtis tarpininko vaidmens, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politikos filosofas dr. Gintas Karalius. Apie monarchijų privalumus ir perspektyvas mokslininkas pasakoja VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.
Pasak dr. G. Karaliaus, dabartinių monarchijų, ypač Europoje – Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Beniliukso šalyse, išlikimą lėmė du veiksniai. Pirmasis jų – gebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinio susivienijimo ideologijų XIX a. „Išliko monarchijos, sugebėjusios prisitaikyti prie modernių tautinių judėjimų, kuriuose tauta matoma kaip suverenas“, – teigia mokslininkas.
Ved. Sigita Vegytė
