Performansas

Monikos Dirsytės performansas, kurio šūkis – „Neteršk gyvybės rato“ – neseniai baigė savo dvi savaites trukusias keliones po Lietuvą. Kasdien menininkė vis kitame mieste dvi valandas plūduriuodavo purvo vonioje ir gerdavo iš kolonėlės tekantį švarų vandenį. Anot kūrėjos, jos kūryba – tai nesibaigianti akistata su savimi, o edukacinių tikslų turėjęs paskutinis performansas – tai ir jos santykio su jaudinančia ekologijos tema išraiška.

„Įšokti, nerti giliai ir nepamiršti išnirti į paviršių“ – taip pagrindinį savo kūrybos principą apibūdina Monika Dirsytė, pasakojanti apie fizinių ir psichologinių iššūkių kėlusį paskutinį performansą, svarstanti, kaip po tokio pasirodymų maratono menininkė grįžta į įprastą būvį, ir apie naujas ją dominančias kūrybines kryptis, tarp kurių – technologijų ir žmogaus ar menininko besikeičiantis ryšys, o gal net dvikova.

Ved. Indrė Kaminckaitė