Vienkartinė planeta
Laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems. Pokalbiuose ir pasakojimuose su įvairių sričių ekspertais autorės analizuoja žmogaus poveikį aplinkai ir ieško sprendimų pasaulinei ekologinei krizei suvaldyti. Nuo 2002 metų rengiama pirmoji Lietuvoje aplinkosaugos temų radijo laida įvertinta ne vienu žurnalistiniu apdovanojimu už profesionalumą ir temų išskirtinumą Lietuvoje ir užsienyje. Laida transliuojama pirmadieniais 16.30 val.
Ką rodo didžiųjų apuokų stebėjimai Šiaulių Pietiniame ir Latvijoje?
2026-05-18 13:30
Davidas Attenboroughas: 100 metų Žemėje
2026-05-11 13:30
Klaipėdiečiai vietoj naujos automobilių krovos aikštelės nori parko
2026-05-04 13:30
Lietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
2026-04-27 13:30
Rachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
2026-04-20 13:30
Kai filmo personažais tampa mikrogrybai
2026-04-13 13:30
Laimos Dzigaitės žolynų grafika
2026-04-06 13:30
Kodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
2026-03-30 13:30
Naujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
2026-03-23 14:30
Klausytis, ar pradeda kalbėti ledas
2026-03-09 14:30
Vienkartinė planeta. Ar ateina vienkartinio plastiko eros pabaiga?
Šių metų liepą ES įsigaliojo Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva, uždraudžianti tuos vienkartinius plastiko gaminius, kurie yra retai perdirbami ir sudaro didelę dalį paplūdimiuose randamų šiukšlių. Tai – visi skaidaus plastiko gaminiai, vienkartiniai stalo indai ir įrankiai, šiaudeliai ir gėrimų maišikliai, maisto tara iš putų polistireno, kosmetiniai krapštukai ir oro balionėlių lazdelės.
Nors viešoje erdvėje netrūksta džiaugsmingų pranešimų iš aplinkosaugos entuziastų, panašu, kad vienkartinio plastiko eros pabaigą skelbti dar anksti.
Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva priimta prieš trejus metus, bet į Lietuvos teisės aktus taip ir nebuvo perkelta, o prekybininkams leidžiama išparduoti anksčiau įsigytų prekių likučius. Be to, nemažos dalies plačiai naudojamų vienkartinių indų ir pakuočių – pavyzdžiui plastikinių ar plastiku dengtų popieriaus puodelių gėrimams bei PET butelių – direktyva neuždraudžia, tik liepia paženklinti bei numato jų sudėtyje didinti perdirbto plastiko kiekį.
Dalis gamintojų naujuose reikalavimuose pasigenda aiškumo, o ekspertai – įžvelgia spragų, sudarančių sąlygas teisės aktą apeiti.
Autorė Vaida Pilibaitytė
Kitos nuorodos: