Sveikata

Privalomų vaikų skiepų klausimas vėl gali sugrįžti į Seimo posėdžių darbotvarkę. Mat Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), išnagrinėjęs Čekijos atvejį, pasisakė įžvelgiantis privalomųjų skiepų naudą visuomenės sveikatai. Čekijos šeimos, atsisakiusios skiepyti savo vaikus pagal privalomą programą, buvo nubaustos kelių šimtų eurų baudomis, jų vaikus atsisakyta priimti į ugdymo įstaigas. Jų skundas EŽTT liko nepatenkintas.

Pasaulio sveikatos organizacija yra pasisakiusi, kad skiepai yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą, tačiau norint pasiekti bandos imunitetą, būtina užtikrinti didelį skiepijimo mastą. Tai reiškia, kad, siekiant suvaldyti užkrečiamąsias ligas, būtina paskiepyti ne mažiau kaip 90–95 proc. visų vaikų. Šiandien Lietuvoje tokios skiepijimo apimtys pasiekiamos tik kalbant apie skiepus nuo hepatito B ir tuberkuliozės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai su nerimus stebi per pandemiją krentančias vaikų skiepų apimtis. Per 2020 metus liko nepaskiepyta apie 7 tūkst. vaikų.

Kodėl Lietuvoje visi bandymai įvesti privalomų vaikų skiepų programą baigėsi nesėkme? Koks likimas tų įstatymo pataisų, kuriomis planuota įtvirtinti privalomą vaikų skiepijimą nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, ir kurios nuo 2019 m. vis dar klaidžioja Seimo koridoriuose? Galiausiai jeigu būtų patvirtinta privaloma skiepų programa, kaip savo teises galėtų apginti tos šeimos, kurios dėl objektyvių priežasčių vaikų skiepyti negali?

Laidoje dalyvauja: Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Ved. Laura Adomavičienė.