Sveikata

„Johnson & Johnson“ gamintojo vakcina Janssen Europoje buvo patvirtinta dar kovą. Balandžio viduryje sulaukėme ir pirmosios šių vakcinų siuntos, tačiau krovinio iki šiol taip ir nepradėjome naudoti. Mat kilo tokių pat neaiškumų, kaip ir su „AstraZeneca“ kompanijos gaminiu – įtariama, kad ir ši vakcina gali didinti krešulių susidarymo riziką. Kol Europos vaistų agentūra atlieka atvejų, susijusius su „Janssen“ vakcina, tyrimą, apie 5 tūkst. gautų jų dozių saugiai guli Lietuvos sandėliuose. Sutapimas ar ne, kad kraujo krešulių susidarymo rizika siejama būtent su tomis vakcinomis, kurių pagrindą sudaro negyvas Adeno virusas, į kurį įterptas koronaviruso spyglio baltymą veikiantis genas?

Kitas visuomenę neraminantis klausimas – vaikų saugumas COVID-19 akivaizdoje. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad 70 proc. Lietuvos visuomenės bus paskiepyta iki liepos 6 dienos. Tačiau į šį skaičių neįtraukiami vaikai, mat Lietuvoje yra tik viena vakcina, kuria galima skiepyti paauglius nuo 16 metų. O ką daryti su jaunesniais gyventojais? Ar saugu planuoti vasaros atostogas užsienyje, jei abu tėvai nuo COVID-19 paskiepyti, o atžala – ne?

Neramu ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie dviem vakcinos dozėmis jau yra paskiepyti, o antikūnų testas praėjus mėnesiui po paskutinio dūrio – neigiamas. Ar gali vakcinos efektyvumui įtakos turėti taikomas aktyvus gydymas?

Laidoje dalyvauja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis ir Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė-chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.

Ved. Laura Adomavičienė.