Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Istorija apie įspūdingą karjerą sukūrusią lietuvę iš Brazavės
2026-04-22 12:05
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Ugnis ir tikėjimas: laiko ženklai operoje
2026-02-25 13:05
Imanuelis Kantas ir mes sustingusio laiko burbule
2026-02-18 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Apie JK ir tikrų dalykų paiešką mūsų netvarioje dabartyje
Jungtinės Karalystės valdovės karalienės Elžbietos II-osios gimtadienis (1926 m. balandžio 21 d.) tapo paskata pasikalbėti apie Didžiąją Britaniją, juos visuomenę, britiškąją akademinę bei politinę kultūrą ir jos reikšmę Lietuvai bei visai žemyninei Europai.
Kam XXI amžiaus žmogui reikia tokių dalykų, kaip monarchijos institutas?
Ar egzistuoja kokie nors sektini pavyzdžiai britiškosios politinės kultūros istorijoje, kuriuos derėtų prisiminti šiandien? Ką iš britiškosios akademinės universitetinės patirties galėtume perimti kurdami intelektualines oazes Lietuvoje?
Kokius tekstus mes turėtume išsiversti į lietuvių kalbą, perskaityti ir apmąstyti, tam kad geriau suvoktume Jungtinės Karalystės istoriją, britiškąją tapatybę, šios salos gyventojų santykį su pasauliu?
Kokias svarbiausias klaidas padarė Europos Sąjunga tuo pačiu paskatindama atsiribojimo nuo Bendrijos nuotaikas dalies britų visuomenės tarpe? Koks geriausias Karalystės ir Bendrijos santykių scenarijus yra įmanomas? Ir kaip prie tokio scenarijaus įgyvendinimo galėtų prisidėti Lietuvos valstybė?
Pokalbis su filosofu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos viceministru dr.Mantu Adomėnu.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: