Homo cultus. Iš balkono
Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 15.05 val.
Kazimiera Zimblytė kino šviesioje: kaip keičiasi modernizmo klasikos vertinimas
2026-04-30 12:05
Kaip žaisti su literatūros klasikais?
2026-04-23 12:05
Šontos legenda, neįmintos mįslės ir vėjo nešami atsakymai: pokalbis su kuratoriais
2026-04-16 12:05
„Renovacija“ kaip kartos portretas. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite
2026-04-09 12:05
Popskulptūra, avatarai ir metalinės meno istorijos: interviu su Liudviku Kesminu
2026-04-02 12:05
Dulkės, kaulai ir stebuklinga kino kamera. Pokalbis su režisiere Aiste Žegulyte
2026-03-26 13:05
Kam gieda gegutės? Apie meninį tyrimą su Vytautu Michelkevičiumi ir Aldžiu Gedučiu
2026-03-19 13:05
Ko nematome plika akimi? (As)menininiai Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai
2026-03-12 13:05
Dokumentinis Giedrės Žickytės žvilgsnis ir kinematografiniai žemėlapiai
2026-03-05 13:05
Moters balsas poezijoje: ar mes jau išgirdome Birutę Pūkelevičiūtę?
2026-02-26 13:05
Homo cultus. Iš balkono. Jurga Barilaitė – tapytoja su bokso pirštinėmis
Jurga Barilaitė – vienintelė lietuvių meno šamanė, turinti transfigūracijos galių. Ji yra žmogus-orkestras: tapo, filmuoja, rašo, piešia, dainuoja, groja, įkūnija (performansas – ne vaidyba). Neretai ji savo kūrinius susapnuoja: tai legendinius laikus menantis kūrybos būdas, legitimuotas iš sapno atsiradusiame mieste. Vaikščiodama po Vilnių su ryškiai raudonų plaukų kupeta Barilaitė artrodo kaip revoliucijos alegorija. Laisvė, vedanti į barikadas. Savo kūryboje Jurga irgi maištauja. Pirmiausia prieš tapybos ir apskritai meno kaip dekoracijos sampratą. Ir dvaro dailininko tipą. Prieš bet kokį privalomų taisyklių rinkinį gyvenime ir mene. Kažkada Alfonsas Andriuškevičius rašė, kad Jurgai Barilaitei negeri abu teptuko galai. Iš tiesų jai nerūpi nei teptukai, nei galas. Menininkė nokautavo abstraktų ekspresionizmą bokso pirštinėmis. Ji skendo pieno stilinėje ir verkė tolimiausiuose Europos pakraščiuose, šoko su savo šešėliu ir žaidė mamą. Jurgos kūryba seniai išėjo iš paveikslo plokštumos – jos žingsniai dokumentuoti ir saugomi muziejuose. O ji toliau kuria savo istorijas, personažus ir diskursyvų kontekstą.
Ved. Laima Kreivytė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: