Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Istorija apie įspūdingą karjerą sukūrusią lietuvę iš Brazavės
2026-04-22 12:05
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Ugnis ir tikėjimas: laiko ženklai operoje
2026-02-25 13:05
Imanuelis Kantas ir mes sustingusio laiko burbule
2026-02-18 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Kelionė devyniais Neapolio pragaro ratais: pokalbis su Curzio Malaparte romano „Oda. Mažoji Neapolio apokalipsė“ vertėja Toma Gudelyte
Kodėl apie italų žurnalistą ir rašytoją C. Malaparte yra sakoma, jog pastarojo žmogaus „labai patogu neapkęsti“? Kaip būtų galima nusakyti santykį tarp dviejų svarbiausių C. Malaparte romanų „Kaput“ ir „Oda“ ? Kokiais būdais romane „Oda“ kuriamas ryšį tarp kalbos ir smurto, kurį patyrė Antrojo pasaulinio karo metu Europos bei Italijos visuomenė? Ar pasakodamas mums apie sudėtingus, skaudžius, ribinius dalykus C.Malaparte palieka erdvės vilčiai?
„Odą“ Milanas Kundera yra pavadinęs vienu pamatinių XX a. Europos romanų. O kodėl pastarąjį romaną reikia skaityti šiandien?
Pokalbis su romano „Oda. Mažoji Neapolio apokalipsė“ vertėja Toma Gudelyje.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: