
Mokslas be pamokslų
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – tai originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Naujus tinklalaidės epizodus galite išgirsti kas antrą ketvirtadienį.
Nuojauta: šeštasis pojūtis ar smegenų supergalia?
2026-09-24 08:01
Kodėl esame pervargę, nors gyvename kaip niekada patogiai?
2026-09-10 08:01
Naršymo pagirios: kodėl internetas taip vargina smegenis?
2026-05-21 08:01
Kaip reklama formuoja stereotipus?
2026-05-07 09:30
Triukšmo tarša: ar ateityje tyla taps prabanga?
2026-04-23 08:01
Beata Tiškevič nepataria DI naudoti psichoterapijai: „Tai skirtingų rūšių paukščiai“
2026-04-09 08:01
Prof. Smetonienė: kai kurių galvoje užsifiksavę, kad lietuvių kalba – blogesnė už kitas
2026-03-26 09:01
Kovo 11-oji: kodėl Lietuvai pavyko, o Baltarusijai ne?
2026-03-10 09:01
Žmogaus klonavimas – fantastika ar tikrovė?
2026-02-26 09:01
Kaip suprantame meilę šiandien?
2026-02-12 09:01
Mokslas be pamokslų. Kaip „Genų žirklių“ technologija gali patobulinti COVID-19 diagnostiką?
Koronavirusui agresyviai plintant visame pasaulyje, imta kalbėti, kad turimos kontrolės priemonės nepakankamai efektyvios. SARS-CoV-2 infekcijai nustatyti naudojamų polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testų rezultatų reikia ilgai laukti, be to, testai kartais klysta. Personalui imti mėginius iš potencialiai infekuotų asmenų nosiaryklės – sudėtinga ir pavojinga. Vėlesniais ligos etapais virusas viršutiniuose kvėpavimo takuose sunkiai randamas.
Todėl pasaulis suskubo ieškoti alternatyvių technologijų greitiesiems PGR testams patobulinti. Viena tokių technologijų yra „genų žirklių“ – CRISPR endonukleazių – pritaikymas. Pasitelkę šią ir kitas inovatyvias technologijas, COVID-19 testus, tinkamus seilių ėminiui tirti, kuria ir Lietuvos mokslininkai, dirbantys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir kitose šalies mokslo įstaigose.
Ved. Simonas Bendžius