Ryto allegro
Informacinis kultūros žurnalas, kiekvieną darbo dienos rytą supažindinantis su kultūros įvykiais, kritikų vertinimais, literatūros, kino, muzikos naujienomis bei reiškiniais, kurie atsiduria ir už tradicinio kultūros lauko ribų. Laida transliuojama kiekvieną darbo dieną 07.05 val.
Bitautas apie Nėries paminklą: ateities kartos neišvengiamai permąstys mūsų pasirinkimus
2026-05-29 04:30
Menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė: Rusija labai švelniai grįžta į Vakarų meno pasaulį
2026-05-28 04:30
Po „Operos fantomo“ sėkmės – lengvas nerimas: gali pasipilti neaiškių surogatinių projektų
2026-05-27 04:30
Gluščevskis apie dirbtinio intelekto atskleistą problemą: kaip pamatuoti kino originalumą?
2026-05-26 04:30
„Anykščiuose – nauja konjunktūra“: rajono kultūros taryba finansavo savo narių projektus?
2026-05-25 04:30
Kas aštuntas studentas viliojamas sukčiauti: kaip pažaboti perkamų akademinių darbų rinką?
2026-05-22 04:30
Sociologas apie autoritarizmo stiprėjimą: „Pametėme demokratiško gyvenimo būdo džiaugsmą“
2026-05-21 04:30
Panevėžio „Menui“ vadovauti sugrįžtantis Dautartas: šiam teatrui reikia naujo veido
2026-05-20 04:30
Vytauto Kernagio sūnus apie jo atminimą: tėvas būtų laimingas
2026-05-19 04:30
„Laužo šviesą“ restauravęs Andrius Mamontovas: ši daina nulėmė visą mano gyvenimą
2026-05-18 04:30
Ryto allegro. Kaip nepaversti vėliavos įkaite?
Kultūrinės spaudos apžvalga.
Rašytoja, teatrologė Rūta Vanagaitė į dienos šviesą ištraukė nuo 1973 m. kauptus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus repeticijų užrašus. Pokalbis apie sukauptą medžiagą ir ištrauka iš 1997 m. vestų užrašų statant Šekspyro „Hamletą“.
Kovo 31 d. sukanka 100 metų, kai Palanga 1921 metais buvo sugrąžinta Lietuvai. Palangos grąžinimas Lietuvai buvo sudėtingas, nes Latvija visomis išgalėmis siekė išlaikyti žemes, kurios teikė priėjimą prie jūros. 1918 – ųjų vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios. Ginčas užsitęsė beveik trejus metus, kol 1920 m. rugsėjo 28 d. Rygoje abi valstybės pasirašė sutartį, kad sienos klausimą turi spręsti Tarptautinė arbitražo komisija.
Savaitgalį parodų ir susitikimų erdvėje „Editorial“ atidaroma Briuselyje gyvenančios lietuvių menininkės, rašytojos ir tyrėjos Godos Palekaitės personalinė paroda „Stipriausias raumuo žmogaus kūne yra liežuvis“.
Klasikos koncertų salė.
Vilniuje, Saltoniškių požeminėje perėjoje LGBT vėliavos perdažytos į Lietuvos trispalvę atvejis pastaruosius metus yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip valstybinis simbolis – Lietuvos vėliava naudojama visuomenę skaldančiais, o ne vienijančiais tikslais. Kaip nepaversti vėliavos įkaite? Kada vėliava yra piktnaudžiaujama?
Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.
Ved. Ugnė Kačkauskaitė
Kitos nuorodos: