Homo cultus. Iš balkono
Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 15.05 val.
Kazimiera Zimblytė kino šviesioje: kaip keičiasi modernizmo klasikos vertinimas
2026-04-30 12:05
Kaip žaisti su literatūros klasikais?
2026-04-23 12:05
Šontos legenda, neįmintos mįslės ir vėjo nešami atsakymai: pokalbis su kuratoriais
2026-04-16 12:05
„Renovacija“ kaip kartos portretas. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite
2026-04-09 12:05
Popskulptūra, avatarai ir metalinės meno istorijos: interviu su Liudviku Kesminu
2026-04-02 12:05
Dulkės, kaulai ir stebuklinga kino kamera. Pokalbis su režisiere Aiste Žegulyte
2026-03-26 13:05
Kam gieda gegutės? Apie meninį tyrimą su Vytautu Michelkevičiumi ir Aldžiu Gedučiu
2026-03-19 13:05
Ko nematome plika akimi? (As)menininiai Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai
2026-03-12 13:05
Dokumentinis Giedrės Žickytės žvilgsnis ir kinematografiniai žemėlapiai
2026-03-05 13:05
Moters balsas poezijoje: ar mes jau išgirdome Birutę Pūkelevičiūtę?
2026-02-26 13:05
Homo cultus. Iš balkono. Pomedijinis būvis. Pokalbis su menininku Roku Dovydėnu
Rokas Dovydėnas – tarpdisciplininis menininkas, vienas iš konceptualiosios keramikos pradininkų Lietuvoje. 1999 m. jis su kolegomis suorganizavo meno troleibusuose projektą „Identifikacija“, kur važinėjosi ir apie miestą pasakojo Roko pakviesta pirmųjų troleibusų maršrutų vairuotoja. Tais pačiais metais R. Dovydėnas eksponavo fotografijas su ugnyje liepsnojančia gotika (Šv. Onos bažnyčia), Televizijos bokštu, Vingio parko estrada ir t.t. Tačiau viena iš svarbiausių Roko meno medžiagų išliko molis, kurį jis visada naudoja konceptualiai ir šiuolaikiškai – ar kurtų keramikinių raidžių „graffiti“, ar pieštų paties sugalvotų personažų komiksus, jungdamas kinų porceliano ir popmeno tradicijas. Tačiau ar dar reikia kalbėti apie medžiagų specifiką, kai, pasak Rosalind Krauss, menas kuriamas ir analizuojamas „pomedijiniame būvyje“?
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: