Arijos dekonstrukcija

Kai meilė jam tokia stipri, kad paimtum ir jo galvą. Salomė iš Richardo Strausso operos, pavadintos jos vardu, įsimyli Joną Krikštytoją, Jokanaaną, ir gali padaryti bet ką, kad gautų jį. Jei ne gyvą, tai negyvą. Ir gauna.

Princesė Salomė – kurią Zalcburgo festivalyje kūrė Asmik Grigorian – yra biblinis personažas, kurios interpretaciją Straussas rado Oscaro Wilde’o pjesėje. Jos patėvis Erodas už įžeidinėjimus pranašą Jokanaaną įkalina šulinyje. O Salomė trokšta jį pamatyti. Ją patraukia jo balsas ir ji mirtinai jį įsimyli. Bet Jokannanui jos geismas šlykštus, jis yra atsidavęs Dievui.

Erodas seksualiai priekabiauja prie Salomės ir per pokylį paprašo jos sušokti šokį. Salomė sutinka, bet tik jei mainais gaus ką tik panorės. Erodas pažada padaryti bet ką, kad tik ji jam šoktų. Sušokusi Salomė įsako jai atnešti Jokannano galvą sidabriniame dubenyje. Erodas nusigąsta: žudyti Dievo pasiuntinio jis nenori. Jis gali Salomei duoti viską, tik ne pranašo galvą. Alkoholikė Salomės motina Erodiada palaiko Salomę ir galiausiai Erodas palūžta ir sutinka.

Scena, kurios šiandien paklausysime atidžiau, tai Salomės monologas, kurio metu ji gauna Jokanaano galvą ir galiausiai ją pabučiuoja. „Ah! Du wolltest mich nicht deinen Mund küssen lassen“ – dainuoja ji – Ak! Nenorėjai, kad pabučiuočiau tavo lūpas. „Ką gi, tu išvydai jį, savo dievą, Jokanaanai, o manęs… manęs tu niekada nematei“.

Prof. Sigutė Stonytė Salomės partiją dainavo 2006 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tuomet, Davido Aldeno pastatyme, ji sako negalėjusi atskleisti Salomės taip, kaip norėjo. Salomėje ji visų pirmajaučia švelnumą ir užgimstantį moteriškumą, iš visų jėgų tramdomą prabundantį seksualumą. Pedofilo tėvo prievarta Salomei neleidžia suvokti savo geismo pasekmių.

Muzikologė, prof. Lina Navickaitė-Martinelli sako, kad „Salomė“ yra leitmotyvinis kūrinys jos gyvenime. Ji, mačiusi daugybę operos pastatymų ir interpretacijų, yra įsitikinusi, kad Salomės arija nukirstai Jokannano galvai yra vienas gražiausių meilės duetų visoje operos istorijoje.

Bartė Liagaitė, scenografė ir teatro vadybininkė, kartu su sese, šokėja Ūla Liagaite, kuria instaliaciją-performansą, įkvėptos Oscaro Wilde’o istorijos. Bartė Salomę mato kaip įnoringą princesę, gerai pasinaudojančią savo žavesiu ir gaunančią tai, ko nori ji. Jos akimis Wilde’as taip jautriai sukuria Salomės personažą, kad finale matai ne nekrofilišką pabaisą, o moterį, išgyvenančią romantinę kulminaciją.

Prodiuseriai Adomas Zubė ir Magdalena Kozlovskaja