Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai

„Mes vis greičiau turime bėgti tik tam, kad liktume toje pačioje vietoje“, – štai tokia iš Lewiso Carrollo kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje“ pasiskolinta metafora mūsų perkaitusią kasdienybę apibūdina sociologas Thomasas Hylandas Eriksenas. Kitaip tariant, kad kažko pasiektume, turime daryti vis daugiau ir daugiau. Kartu baiminamės sustoti, nes taip esą prarasime savo pozicijas, tapsime nekonkurencingi, leisime kitiems mus pralenkti, atitolsime nuo savo svajonių, kurioms reikia užsidirbti ar kurias reikia užsitarnauti. Toks skubėjimo perpildytas laikas palieka vis mažiau galimybių sustojus apmąstyti, ar taip iš tiesų ir turėtų būti, ar kartais vardan to, kas, kaip manome, yra būtina padaryti, neatsisakome tų dalykų, kurie iš tiesų yra svarbūs, tačiau, kaip manome, kurį laiką gali palaukti, tačiau tampa vis atidėliojami?

Ar iš tiesų daryti daugiau reiškia būti daugiau? Turėdamas mintyje šį ir kitus klausimus rudenį kartu su televizijos laidos „Išpažininai“, transliuojamos per LRT Plius kanalą, kūrybine grupe patraukiau į Palendrius, kur susitikau su Šv. Benedikto vienuolyno prioru, tėvu benediktinu Kazimieru Milaševičiumi OSB. Šv. Benediktas, kurio prieš kone pusantro tūkstančio metų parašyta regula tebesivadovauja ir šių dienų vienuoliai, yra pripažintas Europos globėju. Kuo šiandien aktualus jo palikimas ir priesakas „Ora et Labora“ („Melskis ir dirbk“)? Ar vienuolynai, kadaise buvę svarbiais Europos kultūros židiniais, šiandien tėra tik sekuliariame pasaulyje randamos salelės, teikiančios galimybę kuriam laikui pabėgti ir pailsėti nuo tos skubančios kasdienybės? Tokios skubančios, kad net per karantiną kartais prisirenki tiek darbų, kad ne tik vos spėji juos vytis, tačiau galiausiai ir susimąstai, ar visa tai nėra ir savotiškas bandymas susidoroti su nerimu, išvengti akistatos su opiausiais klausimais, problemomis, galbūt net vidine tuštuma? O gal vienuoliškojo gyvenimo išmintis šiandien turi svarbių idėjų, kurias galime išsinešti ir anapus vienuolynų sienų į savo kasdienybę tam, kad imtume gyventi pilniau, kvėpuoti laisviau ir tvirčiau užčiuptume savo buvimo prasmę?

Ved. Donatas Puslys