Homo cultus. Iš balkono

Dr. Erika Grigoravičienė – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė. Jos knygos ir parodos jau keletą dešimtmečių formuoja Lietuvos meno lauką – išryškina svarbiausias šiuolaikinės vizualios kultūros tendencijas (paroda Gyvūnas – žmogus – robotas MO muziejuje) ir naujai interpretuoja modernią Lietuvos dailės istoriją (Lietuvos grafika nuo 1960 metų). Šalia reikšmingų dailės istorijos ir teorijos veikalų – monografijų Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė ir Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai Grigoravičienė sudarė dailės albumą, skirtą menininkui Žibuntui Mikšiui, o kartu su kolegėmis – Stasio Eidrigevičiaus ir Vinco Kisarausko kūrybos albumus. Neseniai pasirodė ir MO muziejaus išleista Erikos Grigoravičienės knyga Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų, sudaryta remiantis ne chronologija ar technika, o pagal piešinio sampratą, intenciją ir (ar) prasmę. Dailėtyrininkė sukūrė savo grupavimo sistemą ir įrašė marginaliu laikytą piešinio meną į šiuolaikinį dailėtyros diskursą. Jos knygos bei kritikos tekstai išsiskiria geru stiliumi ir kone detektyvine intriga. Apie knygas, parodas ir kitus svarbius darbus studijoje kalbamės su dr. Erika Grigoravičiene.

Ved. Laima Kreivytė