Homo cultus. Iš balkono
Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 15.05 val.
Iš Bogotos į Vilnių atkeliavo ne tik Nijolės Šivickas kūriniai, bet ir erdvės pojūtis
2026-07-23 12:05
Eglės Ridikaitės daugiakultūrinis Vilnius: atmintis ir sakralinės erdvės
2026-07-16 12:05
Tremties patirtis ir atminties atspindžiai Rožanskaitės ir Černiauskų „Rešotuose“
2026-07-09 12:05
Geriausi pradėti eilėraščiai ir finišo kreivoji: pokalbis su poetu Dainiumi Dirgėla
2026-07-02 12:05
Lietuvos baleto šimtmečio šuoliai su Helmutu Šabasevičiumi
2026-06-25 12:05
Poezija – triukšmaujantis niekas? Pokalbis su poete Sara Poisson
2026-06-18 12:05
Moterys kosmose ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių: pokalbis su Goda Raibyte-Aleksa
2026-06-11 12:05
Mes ėjome! Gyvoji pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių istorija
2026-06-04 12:05
Pirmyn į sodininkų mugę! Kaip užauginti meno kūrinį.
2026-05-28 12:05
Ar mums užteks drąsos? Pokalbis su režisieriumi Romu Zabarausku
2026-05-21 12:05
Homo cultus. Iš balkono. Giedrės Beinoriūtės žvilgsnis
Režisierė Giedrė Beinoriūtė pirmoji atvėrė balkoną Lietuvos kine: 2008 metais ji sukūrė filmą „Balkonas“. Savo filmuose ji randa netikėtus rakursus ir filmavimo vietas, pastebėdama ne tik kas vyksta „Troleibusų mieste“ (2002), bet ir kas lieka po filmavimų (Vulkanovka. Po Didžiojo kino, 2005). Apie tai ir naujausius filmus kalbamės su režisiere Giedre Beinoriūte ir kino tyrinėtoja, kritike, žurnalo „Kinas“ redaktore Santa Lingevičiūte. Ved. Laima Kreivytė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: