Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Kaip charkiviečiai kūrė pasaulinę fotografiją, įkvėptą Luckaus ir „Pink Floyd“
2026-05-13 12:05
Lūžio kartos režisierius Stonys: filmavau avytę, kai aplink vyko didžiuliai dalykai
2026-05-06 12:05
Istorija apie įspūdingą karjerą sukūrusią lietuvę iš Brazavės
2026-04-22 12:05
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Memento Grodno
Šiandien pamėginsime prisiminti Gardino miestą, apie kurį sakoma, jog tai – vienas garsiausių istorinės Lietuvos miestų. Jis įsikūręs šiandieninės Baltarusijos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante, į rytus nuo Gardynės upelio žiočių. Pirmą kartą paminėtas 1127 m. Į Lietuvos įtaką pakliuvo XIII a. viduryje. Įvairiais laikais tai buvo svarbus gynybinis punktas, vėliau – prekybinis centras, dar vėliau – šiame mieste imti šaukti Abiejų Tautų Respublikos Seimai. O kuo Gardinas mums svarbus šiandien? Ką, kaip ir kodėl iš jo istorijos turėtų prisiminti ne tik Baltarusijos, bet ir Lietuvos visuomenė?
Ar šio miesto ir jame gyvenusių iškilių asmenybių istorijos gali suteikti įkvėpimą ne tik praeities tyrinėtojas, bet ir rašytojams?
Kokiomis aplinkybėmis Gardinas mus gali atsiskleisti kaip istorijos, atminties ir vaizduotės sąveikų kuriamas tekstas?
Apie šiuos ir kitus dalykus šiandien kalbėsime su senosios lietuvių literatūros tyrinėtoja, rašytoja humanitarinių mokslų daktare Jurga Žąsinaite-Gedminiene, parašiusia romaną „Memento Grodno: dingusi Lietuvos Gardino istorija“.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: