
Archeologijos, istorijos, dailės, architektūros, sakralinio meno, kraštovaizdžio paminklai, esantys šalia mūsų, tampa ypač įdomūs ir saugotini tada, kai mes juos geriau pažįstame. Bibliotekų, muziejų ir archyvų fondai – taip pat neišsemiami lobynai, kuriuos reikia mokėti atverti, kad patirtume pažinimo džiaugsmą. Pažinkime kultūros paveldą ne iš akademinių knygų, bet naujausių tyrimų, vertingų patirčių ir aktualizuokime – kodėl mums tai galėtų būti svarbu. Kultūros paveldas – tai, kas leidžia pajausti savo išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste.
2019-12-15 12:05
2019-12-08 12:05
2019-12-01 12:05
2019-11-24 12:05
2019-11-17 12:05
2019-11-10 12:05
2019-11-03 12:05
2019-10-27 12:05
2019-10-20 11:05
2019-10-13 11:05
Gyvoji istorija
Seniausiose rašytiniuose šaltiniuose vietovė vadinama Labūnais. Lietuvos lenkinimo laikais- kelis šimtmečius raštuose vartojant lenkų kalbą – Labunowo. Tarpukaryje, atgimus mūsų valstybei, lenkiškas pavadinimas sulietuvintas- Labūnava, taip liko ir iki šiol. O gal šis vietovardis pagoniškoje Lietuvoje reiškė vietas, kuriose buvo organizuojamas patikimas gėrybių laikymas, saugojimas?
Šį kart kalbėsime apie senąją Labūnavą prie Nevėžio ir neseniai išleistą knygą "Labuno terra" apie šį kraštą, kurią pats autorius kukliai pavadino straipsnių rinkiniu. Bet išskleisdamas Labūnavos krašto istoriją restauratorius, kraštotyrininkas Gintaras Kazlauskas papasakojo ir visos valstybės istoriją nuo jos ištakų iki XX a. pradžios.
Ved. Inga Berulienė
Kitos nuorodos: