Paraštės

Artimiausias 55 minutes turime progą jaukiai įsitaisyti savo sofoje prieš židinį arba radijo imtuvą, pasidaryti žalios arbatos puodelį ir klausytis „Paraščių“, kuriose kalbamės apie namus – tiek fizinius, tiek dvasinius. Apie tai, kaip keičiasi sąvoka „namai“ skirtingame amžiaus tarpsnyje: būnant jaunam, įgijant savo gyvenamą plotą, o vėliau dalinantis jį su savo antra puse, vaikais. Žiūrime į Lietuvos etnologinį palikimą dabartinei namų sąvokai ir supratimui. Anksčiau, kai didžioji dalis Lietuvos gyveno vienkiemiuose, pastarieji turėjo atskiras kiemo zonas: ūkinę ir demonstracinę. Namus sudarydavo pastatų kompleksas, kas iš esmės atspindi šiandienos žmogų ir dvi jo vidines dalis – tą, kurią pasiliekame sau ir tą, kuria dalinamės su pasauliu. Giliausiame taške stabtelime pasižvalgyti į tai, kas yra namai tiems, kas jų, neva, neturi – benamiams, vaikų namuose augantiems vaikams. Temų ir pusių daug, belieka jas įsileisti. „Paraštės“ kartu su psichologe Egidija Šeputyte Vaitulevičiene. Ved. Tomas Lukaševičius.