Atrask Lietuvą
Pažinę Europą ir apkeliavę egzotiškus kraštus lietuviai ima atsigręžti į protėvių sukurtas vertybes ir jas naujai atranda. Po Lietuvą keliaukime kartu su laida „Atrask Lietuvą“. Laida transliuojama šeštadieniais 15.05 val.
Subačius ruošiasi priimti svečius
2026-04-25 12:05
Apie Kupiškį – dirbantys ir kuriantys jauni žmonės
2026-04-18 12:05
Josvainiai
2026-04-11 12:05
Pajieslio, Vosbučių, Skinderiškių kaimų istorinis ir kultūrinis paveldas
2026-04-04 12:05
Pažadinti Pasvalio krašto miesteliai ir kaimai
2026-03-28 13:05
Automobilių muziejus Vilnius
2026-03-21 13:05
Maišiagalos žmonės ir tradicijos
2026-03-14 13:05
Pasvalio kraštas: Vileišių šeimos sodybvietė Medinių kaime ir Švobiškio šventovė
2026-03-07 13:05
Maišiagalos paveldas ir žmonės
2026-02-28 13:05
Alfrido Pajuodžio Mėnulio akmens parkas bei Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus
2026-02-21 13:05
Atrask Lietuvą
Kadaise buvęs politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis, mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – Baltijos kelio pradžią Lietuvoje.
Kylant siaurais bokšto laipteliais galime susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos etapais, miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus.
Šiandien Gedimino pilies bokšte pristatoma nauja interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“. Žvelgdami pro bokšto langus matome Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais.
Paskutinė ekspozicija liudija nesenus įvykius – archeologų rastus Lukiškių aikštėje nužudytų ir piliakalnio aikštelėje užkastus 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus.
Taip pat pažymėtos 1989 m. rugpjūčio 23 d. tris Baltijos šalis į gyvą, 600 km ilgio žmonių grandinę, sujungusio Baltijos kelio akimirkos.
Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Gedimino pilies bokšto ekskursijų vadovė Agnė Pašvenskienė ir archeologai Valdas Steponaitis bei Gytis Grižas.
Kitos nuorodos: