
Kiekvienas nešiojame savy mūsų gentainių patirtį – sąmoningai ar nė nenujausdami. Verta į ją atsigręžti, stabtelti, įsiklausyti – ir suvokti, kiek įvairovės, grožio ir prasmės yra senose dainose, sakmėse, vaizdiniuose, žodžiuose.
2019-12-28 22:00
2019-12-01 07:05
2019-11-17 07:05
2019-11-10 07:05
2019-11-03 07:05
2019-10-27 07:05
2019-10-20 06:05
2019-10-13 06:05
2019-09-29 06:05
2019-09-22 06:05
Ryto rasa krito
Laida dar kartą kviečia pasivaikščioti po mišką – neatsiejamą mūsų kraštovaizdžio ir pasaulėvaizdžio dalį. Taip sutapo, kad mūsų paliestas senasis, gimtasis miško suvokimas, pagarbus santykis su šia šventybę saugančia gamtos kūrinija pasirodė akivaizdžiai priešingas šiandieniniam vertybes prarandančiam požiūriui į miškus, gamtą, kai net Labanoro giriai – vienam įstabiausių Lietuvos gamtos masyvų – kyla žmogaus savanaudiškumo, grobuoniškumo grėsmė. Tačiau šiuokart daugiau dėmesio skiriama paslaptingiems, tamsesniems miško kampeliams – žinoma, vėlgi dvasios, mūsų protėvių pasaulio regos akimis. Sakmės, tikėjimai, prisiminimai – jie pavedžios slėpiningais miško takais, gal net paklaidins...
Kitos nuorodos: