
Archeologijos, istorijos, dailės, architektūros, sakralinio meno, kraštovaizdžio paminklai, esantys šalia mūsų, tampa ypač įdomūs ir saugotini tada, kai mes juos geriau pažįstame. Bibliotekų, muziejų ir archyvų fondai – taip pat neišsemiami lobynai, kuriuos reikia mokėti atverti, kad patirtume pažinimo džiaugsmą. Pažinkime kultūros paveldą ne iš akademinių knygų, bet naujausių tyrimų, vertingų patirčių ir aktualizuokime – kodėl mums tai galėtų būti svarbu. Kultūros paveldas – tai, kas leidžia pajausti savo išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste.
2019-12-15 12:05
2019-12-08 12:05
2019-12-01 12:05
2019-11-24 12:05
2019-11-17 12:05
2019-11-10 12:05
2019-11-03 12:05
2019-10-27 12:05
2019-10-20 11:05
2019-10-13 11:05
Gyvoji istorija
Gyvoji istorija -kaip privatūs rūmai tapo lietuvių kultūros židiniu.
Amžininkai jį vadino geruoju lietuvių tautos genijumi. Pats Petras Vileišis tartum įsipareigodamas visam gyvenimui, sakė „kol būsiu gyvas, dirbsiu tėvynės labui“. Ir tai nebuvo tušti žodžiai. Petras Vileišis labai sėkminga kelių inžineEriaus veikla užsidirbęs didelį finansinį kapitalą, jį paskyrė daugiausia šviečiamajai veiklai, lietuvybei gaivinti. „Petras Vileišis daugiau už visus mus nusipelnęs yra Didžiojo vilniečio vardo, nors gimė ir augo ne Vilniaus smėlynuose, o gana tolimam pasvaliečių krašte“- 1935 metais rašė Liudas Gira, pažymėdamas, jog tą garbingą vardą Vileišis nusipelnė savo dideliais darbais, kurių tikslas buvo : Lietuva ir Vilnius, Vilnius ir Lietuva“ .
Minėdami valstybės atkūrimo šimtmetį turėtume prisiminti ir aktualizuoti Petro Vileišio titanišką veiklą lietuvybės pamatams įtvirtinti. Geriausias jo darbų įprasminimas turbūt būtų tokių veiklų tąsa. Tačiau ar naujai atkurtoje Lietuvoje savo projektų užmojais ir nauda valstybei yra tokių asmenybių kaip Petras Vileišis ? Šiandien laidoje pradedame pokalbį apie šimtmečio asmenybę su leidėju, knygos „Laisvės inžinierius „ sudarytoju Gyčiu Vaškeliu, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovu.
Inga Berulienė
Kitos nuorodos: