Gyvoji istorija
Archeologijos, istorijos, dailės, architektūros, sakralinio meno, kraštovaizdžio paminklai, esantys šalia mūsų, tampa ypač įdomūs ir saugotini tada, kai mes juos geriau pažįstame. Bibliotekų, muziejų ir archyvų fondai – taip pat neišsemiami lobynai, kuriuos reikia mokėti atverti, kad patirtume pažinimo džiaugsmą. Pažinkime kultūros paveldą ne iš akademinių knygų, bet naujausių tyrimų, vertingų patirčių ir aktualizuokime – kodėl mums tai galėtų būti svarbu. Kultūros paveldas – tai, kas leidžia pajausti savo išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste.
Gyvoji istorija
2019-12-15 12:05
Gyvoji istorija
2019-12-08 12:05
Gyvoji istorija
2019-12-01 12:05
Gyvoji istorija
2019-11-24 12:05
Gyvoji istorija
2019-11-17 12:05
Gyvoji istorija
2019-11-10 12:05
Gyvoji istorija
2019-11-03 12:05
Gyvoji istorija
2019-10-27 12:05
Gyvoji istorija
2019-10-20 11:05
Gyvoji istorija
2019-10-13 11:05
Gyvoji istorija
Gyvoji istorija - kiek viduramžiais Vilniuje stovėjo cerkvių?
Vilnius buvo įvairiatautis miestas dar prieš oficialų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krikštą 1386 m. Tuo metu jis buvo apgyvendintas pagonių lietuvių, stačiatikių rusėnų bei Romos katalikų vokiečių. Kai kurie mokslininkai kildina Vilniaus tolerancijos ištakas iš šių iki krikšto egzistavusių elgsenos tradicijų. Stačiatikiai Vilniuje gyveno nuo Traidenio valdymo laikotrapio, Vytenio ir Gedimino laikais jie susibūrė į savitą atskirą bendruomenę, o jų cerkvių lokalizacija atskleidžia rusėnų miesto plėtrą ir užimamą teritoriją, pavadintą Civitas Rutenica. Šiandien laidoje ir kalbėsime apie tai, kaip susiformavo ši miesto dalis, kiek ankstyvaisiais viduramžiais Vilniuje stovėjo cerkvių ? O pokalbį su istorike dr. Genute Kirkiene pradėsime nuo klausimo, kodėl gi krikščioniškos konfesijos -katalikai ir stačiatikai -Velykas švenčia skirtingu laiku.
Laidos vedėja Inga Berulienė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: