Radijo dokumentika

Viešose diskusijose skurdas ir atskirtis dažnai siejami su nedarbu, tačiau Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria dirbančių žmonių skurdu. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), trišalės ES agentūros, kaupiančios ir analizuojančios žinias socialinės ir darbo politikos srityje, vertinimu, nepaisant ilgametės grėsmingos statistikos, valstybė iki šiol nesiėmė priemonių padėčiai keisti. Anne Grimsrud iš Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos negali sulaikyti juoko sužinojusi, kad Lietuvoje darbuotojo gali būti pareikalauta savo algos dydį laikyti paslaptyje. Norvegijoje kiekvienas pilietis gali patikrinti, kiek uždirba ir kiek mokesčių sumoka bet kuris kitas žmogus. Kol nebuvo interneto, kasmet buvo išleidžiamos specialios knygos su atvirais duomenimis apie visų ir kiekvieno pajamas. „Mes įsitikinome, kad skaidrumas apsimoka“, – sako A. Grimsrud. Japonija – šalis, kur svarbu hierarchija ir ritualai, tačiau pagal žmonių pajamas tai viena lygiausių pasaulio valstybių. Čia nieko nestebina, kad stambios įmonės savininkas į darbą vyksta viešuoju transportu, o jo atlyginimas nedaug skiriasi nuo vidutinio darbuotojo algos. Veikia specialios įsidarbinimo programos pagyvenusiems žmonėms. „Visuomenė yra tam, kad rūpintumės vieni kitais“, – sako baleto solistė Haruka Ohno. Į atskirtį žmones Lietuvoje stumia ne tik materialinis skurdas, bet ir kiti nepritekliai – nelygybė sveikatos apsaugoje ir švietime, socialinės rūpybos spragos ir tinkamo būsto stygius, vieša panieka tam tikroms žmonių grupėms ir jų teisių nepaisymas. Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, jog neturtingose bendruomenėse veikiančios kultūros ir meno institucijos gerina žmonių sveikatą, saugumą ir savijautą. Autorė Audra Girijotė