Džinsai

Didelė dalis populiariausių televizijos ir radijo laidų vedėjai ne tik, kad nebijo ir vaizdingesnį žodį pasakyti, bet vartoja tarmybes, žargoną, slengą, angliškus ar rusiškus žodžius. Kodėl mūsų ausį pagauna vadinamoji neformali kalba, o vaizdo įrašų svetainėje „Youtube.com“ bene daugiausiai peržiūrų susilaukia tie įrašai, kuriuose žinių vedėjas nusikeikė ar ėmė nevaldomai juoktis? „Mes jaučiame, kad yra tam tikra riba, skirianti viešą ir privatų kalbėjimą. Ir kai ta riba yra peržengiama, pavyzdžiui, eteryje pavartojamas žargonas, tarmybė ar keiksmažodis, tai iš karto sujudina vaizduotę, patraukia mūsų dėmesį, kartais ir priartina prie kalbėtojo“, – sako sociolingvistas Giedrius Tamaševčius, tyrinėjantis radijo ir televizijos laidų vedėjų kalbą. Kartu su kolegomis sukūręs 50 metų laikotarpį apimantį sakytinės žiniasklaidos tekstyną mokslininkas ir pats prisimena, jog paauglystėje būtent iš radijo laidų mokėsi improvizacijos ir kūrybiškumo.