Vienkartinė planeta

„Aplinkosauginė nauda buvo vienas labiausiai viešintų žaidynių prioritetų“, – pastebi profesorius Davidas Zee, Rio de Žaneiro valstybinio universiteto okeanologas, kurį cituoja portalas vice.com. „Tačiau galiausiai jis liko paskutinis.“

Tvaraus vystymosi plane, kuris pateikiamas kartu su pasiūlymu rengti olimpines žaidynes, sekmadienį pasibaigusios Rio de Žaneiro olimpiados organizatoriai išskyrė net devynis aplinkosauginius aspektus: nuo vandenvalos, švietimo, atsinaujinančios energetikos, oro kokybės, ekosistemų apsaugos iki žaliųjų statybų principų taikymo, miškų atkūrimo, ekologinio sertifikavimo ir atliekų tvarkymo.

Buvo žadamos „Žalios žaidynės“. Tačiau dar iki jų pradžios buvo aišku, kad dauguma šių pažadų liks neištesėti. Pavyzdžiui, organizatoriai tikino, kad 80 proc. nuotekų, kurias išleidžia 9 milijonai įlankos gyventojų bus bent iš dalies išvalytos, tačiau realybėje tas skaičius tesiekė 48 proc., ar net mažiau.

Kaip pastebi specialistai, nors aplinkosauginiai kriterijai yra privalomi ir dažnai padidina organizatorių šansus surengti žaidynes, tačiau už jų neįgyvendinimą retai taikomos sankcijos.