Vienkartinė planeta

Balandžio 26-ąją sukanka 30 metų nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Radiacija pasklido toli už tuometinės Sovietų Sąjungos ribų ir palietė daugybę žmonių. Dalis buvo priversti palikti namus ir niekada negalės į juos grįžti. Baltarusija nuo avarijos nukentėjo labiausiai. Nepaisant to, branduolinės pramonės niekada neturėjusi šalis pasiryžo statyti savo atominę Lietuvos pasienyje.

„Kiekvienam baltarusiui Černobylio avarija nėra kažkas tolimo, kiekvienas tai patyrė asmeniškai. Vienaip ar kitaip tai palietė arba pažįstamus, arba šeimos narius. Mūsų šalis labai nukentėjo, todėl labai atidžiai rinkomės saugiausią aikštelę ir projektą. Mums reikėjo ir jėgainės, ir kredito, todėl pasirinkome rusišką projektą“, – sako Baltarusijos Energetikos ministerijos atstovė spaudai Žana Zenkėvič. Kaip atrodo Astravo atominės statybų aikštelė šiandien ir kaip savo visuomenei tokį sprendimą pagrindžia pareigūnai? Įspūdžiai iš kelionės Baltarusijoje.

Žurnalistams skirtame ture be Baltarusijos ir Lietuvos žiniasklaidos atstovų dalyvavo ir britų bei šveicarų žurnalistai. Susana Boos yra Ciuriche leidžiamo savaitraščio „Wochenzeitung“ redaktorė. Ji taip pat yra knygų apie Černobylio avarijos pasekmes bei Fukušimos tragediją autorė. Ne kartą lankėsi tose teritorijose, seka atominės energetikos aktualijas Europoje ir Šveicarijoje.

„Man buvo netikėta suprasti, kad toji vieta šiandien yra tapusi keista turistų traukos vieta. Kelionių organizatoriai siūlo įvairius kelionių variantus, gali ten nuvykti dienai arba net savaitei. Jums gali parodyti įvairiausias vietas, reikia tik turėti pinigų ir susimokėti už unikalią patirtį. Man atrodo, kad tai skirta vakariečiams, kurie jau yra buvę visur, o dabar ieško išskirtinės vietos asmenukei pasidaryti, kad galėtų ją įkelti į Facebook'ą“, – savo įspūdžiais iš šių metų kelionės į Černobylio zoną dalijasi žurnalistė.