
Archeologijos, istorijos, dailės, architektūros, sakralinio meno, kraštovaizdžio paminklai, esantys šalia mūsų, tampa ypač įdomūs ir saugotini tada, kai mes juos geriau pažįstame. Bibliotekų, muziejų ir archyvų fondai – taip pat neišsemiami lobynai, kuriuos reikia mokėti atverti, kad patirtume pažinimo džiaugsmą. Pažinkime kultūros paveldą ne iš akademinių knygų, bet naujausių tyrimų, vertingų patirčių ir aktualizuokime – kodėl mums tai galėtų būti svarbu. Kultūros paveldas – tai, kas leidžia pajausti savo išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste.
2019-12-15 12:05
2019-12-08 12:05
2019-12-01 12:05
2019-11-24 12:05
2019-11-17 12:05
2019-11-10 12:05
2019-11-03 12:05
2019-10-27 12:05
2019-10-20 11:05
2019-10-13 11:05
Gyvoji istorija 2015-10-16 16:03
Vilnius pripažįstamas kaip daugiaetninis, daugiakalbis ir įvairių kultūrų raiškos ir dialogo miestas. Vis dėlto tik keturioms etninėms grupėms – lietuviams, baltarusiams, lenkams ir žydams – Vilnius turi ypatingą reikšmę, kaip kultūrinių pasiekimų ir istorinių aspiracijų vieta, kaip modernios tautinės tapatybės formavimosi židinys. XIX a. pradžioje Vilniuje subrendo tautinis atgimimas, o XX a. pradžioje prasidėjęs masinis lietuvių sąjūdis taip pat susijęs su šiuo miestu. XX a. Vilniuje du kartus – 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. – buvo skelbiama apie tautinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Todėl Vilnius yra Lietuvos valstybės ženklas, politinės laisvės ir valstybingumo simbolis. Laidoje „Gyvoji istorija” apžvelgsime, kas būtent padėjo pamatus lietuvių tautinio formavimosi atskleidimui – su kokiomis asmenybėmis tai susiję, kur ir kokiomis aplinkybėmis jos veikė, kokie atminties ženklai išlikę miesto audinyje, kaip tai yra šiandien reflektuojama. Pasivaikščiojimas po sostinę , stabtelint prie vieno ar kito paminklo, statinio, memorialinės lentos kartu su profesionalia gide Laima Mačiulyte iš Kivedos turizmo agentūros.
Ved. Inga Berulienė
Kitos nuorodos: