
Archeologijos, istorijos, dailės, architektūros, sakralinio meno, kraštovaizdžio paminklai, esantys šalia mūsų, tampa ypač įdomūs ir saugotini tada, kai mes juos geriau pažįstame. Bibliotekų, muziejų ir archyvų fondai – taip pat neišsemiami lobynai, kuriuos reikia mokėti atverti, kad patirtume pažinimo džiaugsmą. Pažinkime kultūros paveldą ne iš akademinių knygų, bet naujausių tyrimų, vertingų patirčių ir aktualizuokime – kodėl mums tai galėtų būti svarbu. Kultūros paveldas – tai, kas leidžia pajausti savo išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste.
2019-12-15 12:05
2019-12-08 12:05
2019-12-01 12:05
2019-11-24 12:05
2019-11-17 12:05
2019-11-10 12:05
2019-11-03 12:05
2019-10-27 12:05
2019-10-20 11:05
2019-10-13 11:05
Gyvoji istorija 2015-09-11 16:03
Vilniaus pilys yra miesto širdis, iškilusios ant kalvos ties Neries ir Vilnios santaka. Kartu tai visos Lietuvos širdis – vieta, kurioje buvo kuriama senoji Lietuvos valstybė, gyveno didieji kunigaikščiai. Aukštutinė, arba Gedimino, pilis su išlikusiu vakariniu bokštu yra vienas svarbiausių Vilniaus ir Lietuvos simbolių. Ji pirmą kartą paminėta 1323 m. Pilies mūrų išsaugojimu XX a. pradžioje rūpinosi Lietuvių mokslo draugija, kuri apibrėžė Pilies svarbą Lietuvos ir Vilniaus istorijai. 1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte pirmą kart iškelta Lietuvos vėliava. Prieš Antrąįį pasaulinį karą Lietuvos vėliava Gedimino bokšte plevėsavo 1939 m.spalio 29d., Lietuvai atgavus Vilnių. Po to sekė įvairių okupacijų laikotarpis, ir tik nuo 1988 m. jame vėl plevėsuoja Lietuvos trispalvė. Kiekvienais metais sausio 1d. ant Gedimino kalno įvyksta garbinga ceremonija ir tų metų vėliava įteikiama labiausiai nusipelniusiai Lietuvos mokyklai. Apie Aukštutinės pilies istorinę raidą, jos kaip laisvės simbolio prasmę ir greta esančios Kalnų parko teritorijos Vilniuje istorinę svarbą bei ateities sutvarkymo vizijas kalbamės su architektūros istorike dr. Audrone Kasperavičiene, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktore.
Ved. Inga Berulienė
Kitos nuorodos: