
Archeologijos, istorijos, dailės, architektūros, sakralinio meno, kraštovaizdžio paminklai, esantys šalia mūsų, tampa ypač įdomūs ir saugotini tada, kai mes juos geriau pažįstame. Bibliotekų, muziejų ir archyvų fondai – taip pat neišsemiami lobynai, kuriuos reikia mokėti atverti, kad patirtume pažinimo džiaugsmą. Pažinkime kultūros paveldą ne iš akademinių knygų, bet naujausių tyrimų, vertingų patirčių ir aktualizuokime – kodėl mums tai galėtų būti svarbu. Kultūros paveldas – tai, kas leidžia pajausti savo išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste.
2019-12-15 12:05
2019-12-08 12:05
2019-12-01 12:05
2019-11-24 12:05
2019-11-17 12:05
2019-11-10 12:05
2019-11-03 12:05
2019-10-27 12:05
2019-10-20 11:05
2019-10-13 11:05
Gyvoji istorija 2015-09-04 16:03
Dabar neįsivaizduojame Vilniaus be Aukštutinės pilies bokšto, Katedros, Trijų Kryžių paminklo. Trys mediniai kryžiai ant Plikojo kalno Vilniuje stovėjo nuo LDK laikų ir buvo nuolatos atnaujinami. Manoma, kad kryžiai stūksojo iki 1869 m., kol nugriuvo, nuslinkus kalno šlaitui. Tačiau rusų caro valdžia neleido atstatyti kryžių. Trijų kryžių paminklo XX a. pradžioje atkūrimui neprieštaravo vokiečių okupacinė valdžia, pro pirštus žiūrėjusi į religines ir tautines iniciatyvas. Vilniaus miesto gyventojai suvokė šį paminklą kaip savo tapatybės ir pasipriešinimo simbolį, todėl noriai aukojo pinigų bei medžiagų. Trijų kryžių istorija atkartoja mūsų valstybės gyvavimo, kovų, priespaudos laikotarpius ir visais laikai žmonių savimonėje išlieka kaip svarbiausias pasipriešinimo kovoje dėl laisvės simbolis. Apie vieną svarbiausių kalvų pilių teritorijoje ir ant jo iškilusį paminklą kaip kovos už laisvę simbolį pasakoja architektūros istorikė dr. Audrone Kasperavičienė, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė.
Laidų ciklą „Paveldėkime ateitį“ remia Kultūros paveldo departamentas
Ved. Inga Berulienė
Kitos nuorodos: