captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Atrask Lietuvą“: per Klangius, Veliuoną į Šilinę

Panemunių regioninio parko lankytojų centre Jurbarko rajone Šilinės kaime atidaryta nauja moderni ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, kurioje galima susipažinti su  panemunės gamta ir žmonių gyvensenos būdu.
Panemunių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija.
Panemunių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija.

Panemunių regioninio parko lankytojų centre Jurbarko rajone Šilinės kaime atidaryta nauja moderni ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, kurioje galima susipažinti su  panemunės gamta ir žmonių gyvensenos būdu. Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas negali atsidžiaugti: „Lankytojai ir turistai užsukę į mūsų lankytojų centrą, kuris įsikūręs buvusioje smuklėje, neskuba išeiti. Jie praleidžia ne vieną valandą susipažindami su Nemuno ir jo slėnio gyvūnais bei augalais, žvejybos ypatumais, tradiciniais amatais. Tai vienintelė tokia išsami ir įvairiapusė ekspozicija apie Nemuno upę Lietuvoje. Taip pat lankytojai išsamesnę informaciją gali gauti, naudodami QR kodus.“

Pažintis su Panemunių regioniniu parku prasideda apžiūrint herbariumus, kriaukles, paukščių kiaušinius... Per visą salės plotą, kur apšvietimas sukuria tyvuliuojančio vandens įspūdį, driekiasi medinis sielių rąstų takelis. Suaugusiųjų laukia virtuali pažintis su senu žveju Petru Petraičiu, kuris rodo, kaip mezgami tinklai. Vaikai kviečiami žaisti „pėdutes“, smėlyje atpažinti įspaustus paukščių ir gyvūnų pėdsakus.

Naujoje ekspozicijoje daug autentiškų su žvejyba, laivyba, sielininkyste bei laivadirbyste susijusių daiktų. Tik čia galima pamatyti vienintelį Lietuvoje išlikusį XIX a. Nemuno laivo dugno fragmentą.

Anot Panemunių regioninio parko direktoriaus V. Ganusausko, Panemunėje gyvenusių žmonių gyvenimo būdo ypatumus, amatus bei tradicijas šimtmečiais formavo darna su juos supančia gamta, ypač Nemunu. Čia gyvenantys prisitaikydavo prie Nemuno, nes upė juos ir maitino, ir skriaudė. „Daug laiko teko praleisti archyvuose, ieškant istorinių šaltinių, liudijančių šio krašto unikalumą“, – pastebi V. Ganusauskas.

Panemunių regioninio parko teritorijoje yra Klangių kaimas, prieštaringai vertinamo rašytojo Petro Cvirkos tėviškė. Čia išlikusi etnografinė sodyba ir muziejus. Svečius pasitinka muziejaus prižiūrėtoja Kristina Ragaliauskienė, P. Cvirkos sesers Anicetos dukra. Nemaža dalis eksponatų yra Kristinos nuosavybė, neužregistruota jokiose valdiškose knygose. Dėdės atminimą sauganti moteris mielai dalijasi prisiminimais, kuriuos galima išgirsti tik iš jos lūpų, apsilankius etnografinėje sodyboje.

Į Veliuonos bažnyčios šventoriaus bokštelyje įrengtą muziejų, stačiais laiptais užlipti ir varpinę kviečia zakristijonas Zeniukas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Atrask Lietuvą“ pirmadienį, liepos 14 d., 16.03 val. per LRT RADIJĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close