captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto garsai“: Kodėl mokytojai jaučiasi nevertinami?

Europos Sąjungoje daugiau kaip trečdalis mokytojų dirba mokyklose, kuriose trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o beveik pusė mokyklų vadovų nurodo, kad stinga mokytojų specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. 

Europos Sąjungoje daugiau kaip trečdalis mokytojų dirba mokyklose, kuriose trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o beveik pusė mokyklų vadovų nurodo, kad stinga mokytojų specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Nors beveik 90 proc. ES mokytojų teigia esantys patenkinti savo darbu, 81 proc. teigia jaučiantys, kad visuomenė nevertina mokytojo darbo. Nors mokytojai mano, kad darbui jie yra pasirengę tinkamai, pradedantys mokytojai pagalbos gali sulaukti ne visur. Tokios išvados padarytos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai atlikus Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimą. Atliekant tyrimą, grindžiamą mokytojų karjeros sąlygų vertinimu, įvairiose ES šalyse buvo apklausta  55 000 pagrindinių mokyklų mokytojų ir vadovų. Pokalbyje dalyvauja Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas  Bacys. 

„Karo nebus, karo negali būti“,– taip savo dienoraštyje 1914 m. vasarą Europos laikraščiams panikuojant po Austrijos sosto įpėdinio nužudymo rašė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja. Šiandieninėje Lietuvos teritorijoje, tuo metu – Rusijos ir Vokietijos pasienio zonoje, kariniai veiksmai prasidėjo jau pirmosiomis karo dienomis, o netrukus visas kraštas tapo mūšio lauku.

Pasaulis mini I Pasaulinio karo pradžios 100-ąsias metines.  „Lietuvai šis karas buvo brolžudiškas“, – sako Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausiasis muziejininkas Marius Pečiulis, vienas iš nedaugelio istorikų, nagrinėjančių I Pasaulinį karą Lietuvoje. Tikslios statistikos nėra, bet spėjama, kad tūkstančiai žmonių iš Lietuvos kariavo carinės Rusijos, Vokietijos ir Amerikos armijose, apie 300 000 civilių tapo karo pabėgėliais. Tūkstančiai žuvusiųjų ir sužeistųjų, maisto trūkumas, ligos, sugriauti miestai, žemėje iki šiol likę sprogmenys, daugiau nei 200 karių kapinių – I Pasaulinio karo pėdsakai skaudūs, tačiau jei ne keli entuziastai, galima būtų sakyti, jog šis karas, istorikų teigimu, sudaręs sąlygas Lietuvos Nepriklausomybei, kolektyvinėje atmintyje neegzistuoja. Audros Čepkauskaitės pasakojimas.

Taip pat laidoje: užsienio spaudos apžvalga, kultūros renginių skelbimai.

 

Vedėjas Vytautas Markevičius, prodiuserė Aušra Jūraitė.

„Ryto garsai“ – Birželio 28 d., šeštadienį, nuo 07.30 iki 9.00 val. per LRT RADIJĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...