captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Iš radijo aukso fondo“: aktorė Kazimiera Kymantaitė

„Aš mėgstu savo iškilią krūtinę puošti gintarais, o savo šviesią galvą lietuvių literatūros šedevrais“, –  taip juokaudavo žodžio kišenėje neieškanti Kazimiera Kymantaitė.
Kazimiera Kymantaitė. Alfa.lt nuotr.
Kazimiera Kymantaitė. Alfa.lt nuotr.

„Aš mėgstu savo iškilią krūtinę puošti gintarais, o savo šviesią galvą lietuvių literatūros šedevrais“, –  taip juokaudavo žodžio kišenėje neieškanti Kazimiera Kymantaitė. Garsi mūsų aktorė, režisierė, skaitovė, lietuvių klasikos inscenizuotoja ir statytoja buvo kupina optimizmo, paradoksalių minčių ir netikėčiausių kūrybinių sumanymų bei poelgių. Ji buvo tikrų tikriausias mūsų teatro grynuolis, kūrusi savo teatrą  teatre.

„Kazimieros gyvenimo istorija nesutilptų net į tris didelius tomus“, – yra sakęs jos bendražygis, aktorius, rašytojas Pranas Treinys. Kai jis pasiūlė pačiai Kazimierai aprašyti savo gyvenimą,  išgirdo juoką: „Nesulauksit, nerašysiu... Ilgai sėdint prie stalo gali pasikeisti mano figūra. O aš – dar šitokia graži ir jauna moteris. Man šįmet tik dvi aštuoniukės greta. Taigi man tik šešiolika. O tu rašyk, jei nori, į savo ir mano sveikatą, nes ir  didžiausias šmeištas artistą populiarina. O aš į garbę nespjaunu...“

Ta garbė, kaip žinome,  jau buvo seniai susiradusi režisieriaus Andriaus Olekos-Žilinsko mokinę – nuo pat pirmųjų žingsnių scenoje.              

Kazimiera Kymantaitė – sąmojinga „pasakorka“ iš Žemaitijos mielai kūrė būtas, o gal kartais ir nebūtas istorijas apie save ir kitus. Nes aplink ją, Kazimierą, rodos, sukosi visas pasaulis. Kitaip ir būti negalėjo. Juk buvo visų laukiama ir mylima.

„Man pats Bernardas Brazdžionis bučiavo ranką, kai „Metropolyje“ viešai paskaičiau jo eiles, – cituoju aktorės žodžius iš Prano Treinio knygos „Atsisveikinimas su teatru“. – Man pats Gudaitis-Guzevičius prie Kalinausko gatvės šešto namo po alyvų krūmu ranką spaudė ir šnibždėjo: „Ugnele mano, ugnele“. Man pats Antanas Sniečkus neabejingas ir kaista iš tolo mane pamatęs...Aš, kuršėnų laumės augintinė, apsuku vyrams galvą, pasiimu kraujo tiek, kiek man reikia ir leisgyvius paleidžiu valion“.

Laidoje skambės autentiški įrašai iš radijo laidų „Nepamirštami vardai. K. Binkis“, „Anapus rampos“, „Kviečia teatras“ ir ištraukos  radijo spektaklio Žemaitės „Marti“ ir Romualdo Granausko apsakymo „Duonos valgytojai“.

Laidos redaktorė Vida Mikšytė. Garso režierė Sonata Jadevičienė.

„Iš radijo aukso fondo“ birželio 23 d., pirmadienį, 14.05 val. LRT KLASIKOS programoje.

Kartojama per LRT RADIJĄ birželio 24 d. 01.05 val.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...