captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: XVI–XVII a. astronomija Europoje ir Lietuvoje

Pagrindinė varomoji jėga, paskatinusi astronomijos mokslo plėtrą Europoje XVI a. pradžioje, buvo prasidėjusi sparti technikos ir pasaulinės prekybos raida, didieji geografijos atradimai, kartografijos, fortifikacijos, laivų statybos, kelių kanalų tiesimo darbai.
 Howardo Ignatiuso nuotr.
Howardo Ignatiuso nuotr.

Pagrindinė varomoji jėga, paskatinusi astronomijos mokslo plėtrą Europoje XVI a. pradžioje, buvo prasidėjusi sparti technikos ir pasaulinės prekybos raida, didieji geografijos atradimai, kartografijos, fortifikacijos, laivų statybos, kelių kanalų tiesimo darbai. Tolimoms kelionėms ir naujų žemių tyrinėjimui reikėjo tikslių geografinių koordinačių nustatymo būdų ir laiko skaičiavimo metodų, naujų prietaisų. Šių praktinių poreikių nebetenkino tuo metu Europoje vyravusi geocentrinė pasaulio samprata, kuri susiformavo dar antikinėje Graikijoje mokslininkų Aristotelio ir Klaudijaus Ptolemajo  laikais. Revoliucines idėjas atgaivino ir pasiūlė Mikalojus Kopernikas, pradėjęs naują astronomijos raidos etapą. Tai turėjo įtakos ir ir Lietuvoje dirbusiems mokslininkams, jų pasaulėžiūrai, sparčiam šio mokslo vystymuisi.

Šįkart laidoje apie mokslininkus (VU prof. Osvaldą Krygerį ir jo mokinius), įtvirtinusius astronomijos pradžią Lietuvoje, pasakoja doc. Jokūbas Sūdžius, Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos mokslo darbuotojas.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" – birželio 20 d., penktadienį, 16.03 val., kartojama 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...