captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija": apie kasdienybės knygą Mažosios Lietuvos krašte

Kokie tai buvo leidiniai, kuriuos žmogui buvo svarbu atsiversti kiekvieną dieną, kiek tų spaudos reliktų sulaukė mūsų dienų ir kokia jų vertė mokslininkui ar kolekcininkui?
Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas profesorius Domas Kaunas. kf.vu.lt nuotr.
Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas profesorius Domas Kaunas. kf.vu.lt nuotr.

Didelę reikšmę Mažajai Lietuvai turėjo Reformacija. Naują tikėjimą lydėjo lotynų kalbos išstūmimas iš religinio gyvenimo ir Dievo žodžio skelbimas tikinčiųjų kalba. Pagrindinė priemonė, kurios ėmėsi valdžia platindama Liuterio mokslą, buvo spauda. Spausdinti lietuviškas knygas Mažojoje Lietuvoje pradėta anksčiau negu didžiojoje. Mažlietuviai ėmė rūpintis knygų parengimu, kalbos tvarkymu. Prūsijos kunigaikštijoje anksti pasirodė lietuvių kalbos gramatikos, buvo rašomi žodynai. Pagrindinės leidžiamos knygos – katekizmas, biblija, giesmynai. Nuo 1708 m. leista ir elementorių. Atsirado grožinės literatūros kūriniai, buvo leidžiami kalendoriai. Žmonių raštingumas gerokai pakilo.

Apie Mažosios Lietuvos gyventojų kasdienybės knygą – apie tai, kokie tai buvo leidiniai, kuriuos žmogui buvo svarbu atsiversti kiekvieną dieną, kiek tų spaudos reliktų sulaukė mūsų dienų ir kokia jų vertė mokslininkui ar kolekcininkui, kalbėsimės su Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtoju profesoriumi Domu Kaunu.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija"– balandžio 11 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close