captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija" apie rankraštinės knygos kultūrą

Retas kuris vartydamas knygą susimąstome, koks buvo nueitas kelias nuo knygos atsiradimo iki jos susiformavimo – tapimo vientisu kūriniu su sava architektonika, vidiniais ir išoriniais struktūros elementais, ženklais, kuriuos lengvai skaitome ir atpažįstame.
LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė.
LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė.

Retas kuris vartydamas knygą susimąstome, koks buvo nueitas kelias nuo knygos atsiradimo iki jos susiformavimo – tapimo vientisu kūriniu su sava architektonika, vidiniais ir išoriniais struktūros elementais, ženklais, kuriuos lengvai skaitome ir atpažįstame. Vartydami senąsias, dar LDK teritorijoje sukurtas rankraštines knygas, ir lygindami su šiuolaikine knyga, galėtume atrasti daug bendrų vardiklių, bet kai kurie ženklai, rašymo būdas, stilistika, puošybos subtilumai taip ir liks nepažinta paslaptimi, kurią galėtų atskleisti tik tyrinėtojas, turintis specialių žinių. Knygų kūrimo tradicijos atskirose valstybėse, regionuose, atskiros raštinės ar asmens aplinkoje formavosi kaip savitos taisyklės. Ši tema, kokios gi buvo tos taisyklės – rankraštinės LDK knygos raida ir kultūra – pradėta tyrinėti ne taip jau seniai. Mokslinius darbus apsunkina paprasčiausi dalykai – knygos šimtmečių bėgyje pasklidusios po įvairiausias šalis, kai kas prarasta negrįžtamai.  

Apie LDK rankraštinės knygos kultūrą, jos suvokimą šiandienos kontekste kalbėsimės su senųjų knygų žinove ir tyrinėtoja, LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėniene.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" – balandžio 4 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...