captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Muzikinis vidudienis“: ką byloja mūzos, kai žvanginami ginklai

Žymūs Lietuvos meno ir politikos žmonės apie Rusijos militarizmą Ukrainoje.

Pastarojo meto įvykiai Ukrainoje rodo, kad nevalia lengva ranka užversti istorijos vadovėlių. Istorijos vadovėliams nevalia dulkėti knygų lenktynose dėl vienos priežasties, kad atsivertę juos, o ypatingai šiomis dienomis, perskaitytumėm eilutes apie dabartinį laiką. Būtent iš 70-ties metų senumo faktų Europoje galime įvardinti  2014-ųjų kovo įvykius Europos centre –  Ukrainoje.  Rusijos valdžios pastangos pažeisti Ukrainos teritorinį vientisumą, aneksuoti Krymo teritoriją, prisidengiant ko gero iš anksto pritariamu džiaugsmingu šimtaprocentiniu Krymo liaudies džiūgavimu, dar ir dar kartą primena kai kuriuos Europos scenarijus. 1938–1939 metų fašistinės Vokietijos antšliusai į Austriją, Čekoslovakiją, Klaipėdos kraštą, Baltijos valstybių okupacija 1940-aisiais. O kur dar 1956-ųjų Vengrijos, 1968-ųjų Čekoslovakijos įvykiai… Nejaugi istorija nei moko, nei protina? Nejaugi laisvę ir demokratiją pasirinkusi Ukraina XXI amžiaus pradžioje gali būti pasmaugta visos Europos ir pasaulio akivaizdoje? Istorijos vadovėliai byloja, kad prasidėjus dramatiškiems įvykiams Europoje ir Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, mūzos arba pakylėtai tylėjo, arba pakylėtai bylojo diktatorių tiesas. Ukrainos įvykiai Europos mūzas verčia atsibusti. Tad, ką byloja ir ką bylos mūzos Lietuvoje ir pasaulyje, jei žvangės ginklai ir karo melas liesis laisvai?  

Vedėjas Andrius Kairaitis.

„Muzikinis vidudienis“ kovo 14 d., penktadienį, 12.10 val. per LRT RADIJĄ.   

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close