captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie Ulos mūšį

Ulos mūšis, įvykęs prieš keturis šimtus penkiasdešimt metų, kai buvo išblaškyta dešimteriopai skaitlingesnė Ivano Rūsčiojo kariuomenė, išgarsino Lietuvos ir jos kariuomenei vadovavusio karvedžio Mikalojaus Rudojo vardą Europoje.

Ulos mūšis, įvykęs prieš keturis šimtus penkiasdešimt metų, kai buvo išblaškyta dešimteriopai skaitlingesnė Ivano Rūsčiojo kariuomenė, išgarsino Lietuvos ir jos kariuomenei vadovavusio karvedžio Mikalojaus Rudojo vardą Europoje. Mūšio priešistorė buvo nepalanki LDK –1563 metais Lietuva prarado rytinius vartus Polocką, valstybei grėsė žlugimas. Sudarius trumpalaikes paliaubas su Maskva, sugebėta mobilizuotis jėgas ir tinkamai atremti naujus puolimus, kaip tai parodė Ulos kautynės. Ulos pergalė pakeitė visą karinę ir politinę situaciją. Lietuva atgavo pusiausvyrą rusų fronte. Kur kas tvirčiau pasijuto ir Lietuvos delegacija Varšuvos seime, kur Zigmanto Augusto, paskutinio Jogailaičio, palaikomi lenkai spaudė lietuvius priimti jų aneksinius reikalavimus. Sustiprėjusi lietuvių pozicija nulėmė tai, kad unijos klausimas kol kas liko atviras ir atidėtas tolesnėms deryboms.

Apie tai, kaip vyko mūšis, kokie faktoriai lėmė pergalę, koks buvo Lietuvos kariuomenės vadų indėlis ir kokie istorijos šaltiniai apie tuos įvykius laidoje pasakoja istorikas Romas Batūra.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ vasario 21 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...