captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Mes moterys“: du pokalbiai apie Lietuvą

Kodėl LDK laikais piktintasi, jog moterys čia turi per daug vyrų teisių? Emigrantų kalba: mamos ir močiutės ypač stengiasi, kad užsienyje augantys vaikai šnekėtų lietuviškai.        
Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca – viena įtakingiausių moterų šalies istorijoje. Valdovų rūmų archyvo iliustracija.
Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca – viena įtakingiausių moterų šalies istorijoje. Valdovų rūmų archyvo iliustracija.

Istorikė dr. Jolanta Karpavičienė vedžiodama po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Valdovų rūmus papasakos apie XIV–XVI a. moterų padėtį. Pasak istorikės, tyrinėjant moterų vaidmenį valstybės gyvenime, paveldėjimo tradicijas, užduotis dvare, galima drąsiai sakyti, kad to meto Lietuva kultūros požiūriu buvo Vakarų, o ne Rytų Europos dalis, kur kilmingos moterys būdavo kone uždaromos pilyse. Tiesa, būti LDK didike tada nereiškė dykaduoniauti vilkint pūstą suknelę, o miestietės, anot J. Karpavičienės, turėjo daugiau teisių nei daugelis įsivaizduoja šiandien.

Vilniaus universiteto profesorė dr. Meilutė Ramonienė vadovavo tyrimui „Emigrantų kalba“, kurio metu buvo apklausta per 2 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. Tyrimas parodė, kad lietuvių kalbai negresia išnykti ne tik Lietuvoje, bet ir tarp išvažiavusių žmonių, ir ypač daug prie to prisideda mamos ir močiutės.

Laida vasario 14 d., penktadienį, 15.05 val. Kartojimas vasario 16 d., sekmadienį, 09.03 val. per LRT RADIJĄ.

Ved. Giedrė Čiužaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...