captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Literatūros akiračiai”: ką laimi autoriai, pasirinkę rašyti šnekamąja kalba?

„Grožinė literatūra neturi atsiriboti nuo kalbos, kurią vartojame kasdien, čia galimybės dar neišnaudotos. Versdamas, dirbdamas su savo tarme pajutau, kaip su kalba sugrįžta daug dalykų, kurie atrodė pamiršti. Daug lengviau mąstyti ir mintis reikšti ta kalba, kuri yra arčiausiai.“
Literatūrologas Rimantas Kmita. A. Ufarto (BFL) nuotr.
Literatūrologas Rimantas Kmita. A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Grožinė literatūra neturi atsiriboti nuo kalbos, kurią vartojame kasdien, čia galimybės dar neišnaudotos. Versdamas, dirbdamas su savo tarme pajutau, kaip su kalba sugrįžta daug dalykų, kurie atrodė pamiršti. Daug lengviau mąstyti ir mintis reikšti ta kalba, kuri yra arčiausiai“, – sako Berno šnekamąja kalba Pedro Lenz parašytą romaną „Čia aš varatarius“ į šiauliečių kalbėseną išvertęs literatūrologas Rimantas Kmita.

Kodėl ši knyga tapo tokia populiari Šveicarijoje, kad pagal ją statomi teatro spektakliai, kino filmas? Ar visada grožinės literatūros kalba turi būti griežtai „iššukuota“? Ką kūriniui duoda šnekamoji kalba?

Apie tai – knygą „Čia aš varatarius“ į šiauliečių tarmę sumanęs išversti Markus Roduneris ir šio darbo ėmęsis literatūrologas Rimantas Kmita.

Ved. Raminta Jonykaitė.

„Literatūros akiračiai“ sausio 26 d., sekmadienį, 17.03 val., sausio 29 d., trečiadienį, 01.05 val. ir  sausio 30 d., ketvirtadienį, 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

https://www.facebook.com/LiteraturosAkiraciai

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...