captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žmonės ir idėjos“: namų kalba

2013-ieji, Tarmių metai, baigėsi, bet dėmesys Lietuvos tarmėms – ne. Pirmojoje naujųjų metų laidoje – pažintis su Vilniaus krašto lenkų tarme ir šiuolaikiniais jos variantais.
Vilnietis menininkas Bartas Polonskis.
Vilnietis menininkas Bartas Polonskis.

2013-ieji, Tarmių metai, baigėsi, bet dėmesys Lietuvos tarmėms – ne. Pirmojoje naujųjų metų laidoje – pažintis su Vilniaus krašto lenkų tarme ir šiuolaikiniais jos variantais.

Vilnietis menininkas Bartas Polonskis svarsto, kodėl daliai žmonių atrodo, jog kalbėti vietos tarme viešumoje netinka: „Esu matęs situacijų, kai troleibuse žmonės šnekasi vietine lenkų kalba, bet kai ateina daugiau žmonių, jie nutyla, sako: „tyliau, tyliau, nekalbėk“. Populiarumo sulaukusį prozos kūrinį „Robczik“ Vilniaus lenkų tarmės jaunimo slengu parašęs menininkas sako, jog priežastis galėtų būti tarmės statusas: „Ji neoficiali, neturi savo literatūros, savo rašto, gramatiškai netaisyklinga, ja neskatinama kalbėti mokyklose.“

Kalbininkai išskiria tris Lietuvos lenkų tarmes – Vilniaus, Kauno ir Zarasų krašto. Populiariausioji – vilnietiškoji –  pasižymi įvairove. Greta kaimuose vartojamų variantų yra ir miesto kalba, greta tarmės, kuria kalba vyresni žmonės, egzistuoja jaunimo kalba, kuri taip pat kinta.

Kaip Žemaitijoje ar Šveicarijoje, Vilniuje lenkiškai tarp savęs įprasta kalbėti tarmiškai, o rašyti, ypač viešai – bendrine lenkų kalba. Tačiau požiūrį, esą šiuolaikine Vilniaus lenkų tarme niekas nerašo, paneigia keliatūkstantinis feisbuko paskyros „Pulaki z Wilni“ (liet. „Lenkai iš Vilniaus“) gerbėjų būrys. Čia žmonės rašo taip, kaip kalba. „Niekas čia tavęs netaiso, niekas tau nesako, kad tu kalbi blogai. Sukurdama feisbuko puslapį norėjau parodyti, kad šnekėti savo gimtąja kalba yra nuostabu ir linksma“, –  sako vilnietė Ewelina Mokrzecka, sulaukianti ir pagyrimų, ir kritikos. Ar internete fiksuojama šiuolaikinė Vilniaus miesto šnekta yra tarmė, ar kalba, o gal tik meno projektas? „Taip niekas nekalba“, – sako VU Polonistikos centro kalbininkė dr. Kinga Geben, monografijos apie Vilniaus krašto lenkų kilmės jaunimo leksiką ir savimonę autorė.

Ved. Audra Čepkauskaitė.                              

„Žmonės ir idėjos“ –  sausio1 d. 14.05 val. per LRT KLASIKĄ, kartojama gruodžio 2 d. 00.05 val. per LRT RADIJĄ ir 22.10 val. LRT KLASIKOS programoje.

https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353?fref=ts

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close