captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: 2013-ųjų kultūros ir meno ženklai

Ar tarmių metai yra skirti kurti madą – organizuoti įvairius renginius tarmiškai, ar proga keisti susiformavusį požiūrį į tarmę kaip menkesnio išsilavinimo, kaimo žmonių atributą? 

„Iškeldama bendrinę kalbą, kaip vienintelį idealų variantą viešajame gyvenime, ir nuvertindama tarmę, kaip gimtąją kalbą, mūsų mokykla tarmėms yra padariusi meškos paslaugą“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė M. Ramonienė. Ar tarmių metai yra skirti kurti madą – organizuoti įvairius renginius tarmiškai, ar proga keisti susiformavusį požiūrį į tarmę kaip menkesnio išsilavinimo, kaimo žmonių atributą? Apie tarmių situaciją ir galimybes ją keisti – prof. M. Ramonienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė etnomuzikologė dr. Dalia Urbanavičienė ir kalbininkė, sociolingvistė dr. Loreta Vaicekauskienė. 

„Mano devizas yra versti taip, kad atrodytų, jog parašė lietuvių autorius, arba, kaip būtų rašęs šis autorius, jei jis būtų buvęs lietuvis“, – sako Metų vertėjo krėslo (už Johno Dos Passos romano „Manhatano stotis“ vertimą) ir Šv. Jeronimo premijos (už ištikimybę amerikiečių literatūros meistrams Johnui Dos Passosui ir Kurtui Vonnegutui) laureatas Povilas Gasiulis, kurio jau pirmasis didelis jo vertimas – Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės” tapo pavyzdžiu kitiems vertėjams.

„Nuo konservatorijos baigimo metų, kada buvo sukurta „Žalčio sonata“ fortepijonui, mane buvo apėmusi Čiurlionio tema. Sonatos finalas man visą laiką nedavė ramybės, kaip atsakymas į klausimą – kas gi yra Čiurlionis?“, – sako 2013-ųjų Nacionalinės premijos laureatas, baleto „Čiurlionis“ autorius, kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Vokiečių filosofas Osvaldas Špengleris politikus yra suskirstęs į dvi kategorijas: paprastus ir tautos sodininkus. Šie kuria tautos tradiciją, iš visuomenės gyvenimo šalina atsitiktinumus. Taigi Meilė Lukšienė buvo 20 amžiaus mūsų tautos sodininkė. Ji teigė, kad švietimas yra tautos pagrindas, o valstybės išlikimo garantas – tvirtos, išsilavinę asmenybės. Deja, pastarųjų metų politinė situacija rodo, kad šiandien tebetenka įrodinėti švietimo reikšmę“, – pastebi kultūros istorijos tyrinėtojas, pirmasis atkurtos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. Šiemet minėjome 100-ąsias edukologės, literatūros tyrėjos, pedagogės, Lietuvos švietimo reformos pradininkės gimimo metines – ar pavyko įgyvendinti jos keltus uždavinius?

Ved. Karina Metrikytė.

„Ryto allegro“ gruodžio 27 d., penktadienį, nuo 08.08 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

http://www.facebook.com/profile.php?id=1343267437

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...