captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Kultūros savaitėje“ – apie Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje

„Neturime didelių vardų, visame pasaulyje žinomų menininkų, kuriuos galėtume plačiai pristatyti, tad orientuojamės į, pavadinkime, nišines auditorijas“, – apie Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje sako Kultūros ministerijoje už tarptautinius ryšius atsakinga Daiva Parulskienė. 
Luvras. wikipedia.org nuotr.
Luvras. wikipedia.org nuotr.

„Neturime didelių vardų, visame pasaulyje žinomų menininkų, kuriuos galėtume plačiai pristatyti, tad orientuojamės į, pavadinkime, nišines auditorijas“, – apie Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje sako Kultūros ministerijoje už tarptautinius ryšius atsakinga Daiva Parulskienė. Kokie mūsų kultūros reiškiniai, asmenybės įdomios užsienio valstybėms? Kuo skiriasi įvairių šalių interesai ir poreikiai?

„Nacionalinės premijos nuostatai, kuriais vadovaujamės šiandien, yra senstelėję. Jie buvo aktualūs praėjusio amžiaus pabaigoje“, – sako Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkas profesorius Alfredas Bumblauskas. Tuo tarpu, pasak meno kritiko Vaido Jauniškio, „vertėtų intensyviau atnaujinti komisijos sudėtį ir kartu ją atjauninti. Galbūt tuomet būtų pastebėta ir kita pusė – jaunesni kūrėjai“.

„Tekstai sulipdyti iš trupinių, kuriuos mes lengva ranka nušluojame nuo savo kasdienybės stalo, – parodų anotacijų, matematikos uždavinių, vynų apibūdinimų, piešimo terminų, pokalbių nuotrupų“, – aiškina knygos „39 salto mortale“, kuri dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, autorė Aistė Kisarauskaitė.

„Vienas iš raktų į Vito Luckaus pasaulį – tai (perfrazuojant filosofą Friedrichą Nietzschę)  viskas labai „žmogiška, pernelyg žmogiška“, – sako menotyrininkė dr. Margarita Matulytė.

„Nacionalinių premijų komisijos sprendimas patvirtino, kad tikrasis menas visada buvo opozicijoje, o medaliai dalijami kapinėse“, – kultūros komentare pastebi menotyrininkė Agnė Narušytė.

„Žymiausių prieškario architektų projektuotas Kauno pieno centro kompleksas – unikalus visose Baltijos šalyse“, – sako architektūros istorikė Jolita Kančienė. Šį dvi dešimtis metų buvusį apleistą industrinio paveldo objektą architektai prikels naujam gyvenimui.

Tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ kalbėsime apie mūsų kultūros sklaidą užsienyje. Kokie mūsų kultūros reiškiniai, asmenybės įdomios užsienio valstybėms? Kuo skiriasi įvairių šalių interesai ir poreikiai? Kokia kultūros atašė darbo specifika? Ir ar pagrįsti pastaruoju metu kilo nuogąstavimų dėl kultūros atašė rotacijos, kai ateinančiais metais keisis daugiau nei pusė šias pareigas einančių asmenų? 

Ved. Raminta Jonykaitė.

„Kultūros savaitė“ – gruodžio 14 d., šeštadienį, nuo 09.03 iki 11.00 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama gruodžio 15 d. 00.05 val.

http://www.facebook.com/#!/pages/Kult%C5%ABros-savait%C4%97/231824880244882

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...