captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: kodėl senas malūnas netinkama vieta barui?

Įtakingiausia Europos paveldo organizacija „Europa nostra“ netoli Vilniaus esantį Liubavo dvaro malūną-muziejų pripažino vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Jam bus suteiktas Europos Sąjungos ir „Europa nostra“ kultūros paveldo apdovanojimas.
Liubavo dvaro malūnas.
Liubavo dvaro malūnas.

Lietuvoje seniausi malūnai žinomi jau X a. Tai – žmogaus rankų jėga sukamos girnos, jos buvo labai populiarios ir naudojamos net iki XX a. vidurio. Gana plačiai Lietuvoje naudoti vandens ir vėjo malūnai. Vandens pradėti statyti nuo XIII a., vėjo – nuo XIV a. Pirmasis žinomas  vandens malūnas Klaipėdoje pastatytas 1256 metais ant Danės upės, o 1290 metais jau minimi du malūnai. Vėliau malūnai paplito ir Žemaitijoje. Sunku įsivaizduoti, tačiau būta istorinių laikotarpių, kai Lietuvą galima drąsiai buvogalima vadinti malūnų kraštu.

Laidoje kalbėsime ne tiek apie seniausius malūnus, bet apie galimybes pažinti šiuos itin įdomius technikos paveldo objektus, juos  tinkamai restauruojant ir prižiūrint. Įtakingiausia Europos paveldo organizacija „Europa nostra“ netoli Vilniaus esantį Liubavo dvaro malūną-muziejų pripažino vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Už nuosaikų restauravimą, atliktą su meile ir rūpestingai, jam bus suteiktas Europos Sąjungos ir „Europa nostra“ kultūros paveldo apdovanojimas. Liubavo dvaro malūnas restauruotas ir pritaikytas muziejui skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva 2011 metais.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – liepos 20 d., penktadienį, 16.03 val., kartojama 20.20 val. per Lietuvos radiją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...