captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: kaip keitėsi lietuviški banknotai?

„Jeigu po Nepriklausomybės atkūrimo prancūzai būtų sutikę spausdinti pirmuosius mūsų banknotus, tai ant kupiūrų būtų pavaizduoti labiau romantizuoti piešiniai. Juk visi, kurie dalyvavo banknotų kūrimo procese, nežinojo, kaip jie turi būti gaminami, kaip turi atrodyti ir kas privalo būti vaizduojama.“
Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas istorikas Vidmantas Laurinavičius. 15min.lt nuotr.
Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas istorikas Vidmantas Laurinavičius. 15min.lt nuotr.

„Jeigu po Nepriklausomybės atkūrimo prancūzai būtų sutikę spausdinti pirmuosius mūsų banknotus, tai ant kupiūrų būtų pavaizduoti labiau romantizuoti piešiniai. Juk visi, kurie dalyvavo banknotų kūrimo procese, nežinojo, kaip jie turi būti gaminami, kaip turi atrodyti ir kas privalo būti vaizduojama – neturėjome jokios patirties“, – sako Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas istorikas Vidmantas Laurinavičius.

„Bendraudamas su draugais ar šiaip pažįstamais, pastebėjęs netikėtesnę situaciją, veido išraišką Narcizas Freimanas į pokalbį įterpdavo staigų objektyvo žvilgsnį. Šitaip nufotografuota dauguma menininkų. Jautraus profesionalumo kupini ir šiam labumui tekstus rašiusiųjų atvaizdai“, – teigia fotografo N. Freimano pomirtinio fotoalbumo „Einu per Lietuvą“ sudarytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Romualdas Rakauskas.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Viena iš esminių klaidų yra tikėjimas, kad aukštasis menas gali turėti lemiamos įtakos Rusijos politiniams procesams“, – dar 2006 metais įrašytame komentare pastebėjo apžvalgininkas Laimantas Jonušys. Komentaras iš radijo archyvų.

„Jeigu po Nepriklausomybės atkūrimo prancūzai būtų sutikę spausdinti pirmuosius mūsų banknotus, tai ant kupiūrų būtų pavaizduoti: birbynininkas, Šv. Jurgis, kunigaikštienė Birutė su Trakais, ant dešimties litų – Vydūnas, ant penkiasdešimties – Vilniaus arkikatedra ir Šv. Kristoforas. Būtų labiau romantizuoti banknotų piešiniai. Juk visi, kurie dalyvavo banknotų kūrimo procese, nežinojo, kaip jie turi būti gaminami, kaip turi atrodyti, kas privalo būti vaizduojama – neturėjome jokios patirties“, – sako Lietuvos banko Pinigų muziejaus  vedėjas istorikas Vidmantas Laurinavičius. Tęsiame radijo ekskursiją po Lietuvos banko Pinigų muziejų. Šį kartą lankysimės lietuviškų ir šiuolaikinių pinigų salėse.

Ved. Karina Metrikytė.                           

„Ryto allegro“ spalio 29 d., antradienį, nuo 08.08 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

http://www.facebook.com/profile.php?id=1343267437

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...