captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: liepa – gražiausias vasaros metas

Tik pažiūrėkite – vieni nuo darbų, kiti – nuo atostogų atitrūkę: kaip žalia, kiek žiedų. Viso to negalima nepamatyti. Negalima nepajausti, kaip kvepia žydinčios liepos. Mūsų protėviai viduriniam vasaros mėnesiui davė puikų vardą – ar galėtum sugalvoti geresnį, kai liepų žiedais kvepia visa žemė.
Žydi liepos. S.Paltanavičiaus nuotr.
Žydi liepos. S.Paltanavičiaus nuotr.

Tik pažiūrėkite – vieni nuo darbų, kiti – nuo atostogų atitrūkę: kaip žalia, kiek žiedų. Viso to negalima nepamatyti. Negalima nepajausti, kaip kvepia žydinčios liepos. Jų saldžiai svaigus aromatas ramiu oru sklinda toli, vilioja ne tik bites, kitus vabzdžius, bet ir mus. Mūsų protėviai viduriniam vasaros mėnesiui davė puikų vardą – ar galėtum sugalvoti geresnį, kai liepų žiedais kvepia visa žemė.

Dabar aktyviai žydi vietinė rūšis – mažalapė liepa. Jos lapeliai tikrai maži, kiaušiniški, 5–10 cm ilgio, pjūkliškais kraštais, su smailomis viršūnėmis. Ši liepa išauga aukšta, iki 25–30 metrų, jos šakų daug, laja tanki, todėl medis užima didelę miško erdvę. Žiedai geltoni, kuokšteliais po 4–6 prisitvirtinę prie 5 cm ilgio pažiedlapio. Kai vėliau subręsta riešutėliai, šis pažiedlapis atlieka skristuko vaidmenį. Ši rūšis auga miškuose, tačiau nėra dažna. Daugiau jų vidurio Lietuvoje, Suvalkijoje, kur geros, derlingos žemės. Jei norite pamatyti tikrą liepyną, apsilankykite Vilkaviškio rajone, Virbalgiryje. Čia dabar visas vidur laukų esantis ilgas miško ruožas gaudžia nuo bičių. Tokių liepynų Lietuvoje labai reta. Lietuvoje auga ir įvežtos didžialapės, kalninės, amerikinės, sidabrinės, įvairialapės, grakščiosios ir kitų rūšių liepos, taip pat – jų hibridinės formos.

Vasarą geriausias metas rinkti ne tik liepų žiedus, bet ir kitas vaistažoles. Kaip tą daryti, laidoje pasakoja vaistininkė, žolininkė, kartu su profesore Eugenija Šimkūnaite žoliavusi Margarita Sinicienė.

Šią vasarą vis kalbame apie gandrus. Taip jau reikia, nes gandrai – tikrieji vasaros paukščiai. Lietuvoje peri beveik 20 tūkstančių baltųjų gandrų porų, taigi – dešimtadalis viso pasaulio šios rūšies populiacijos. Daugiau jų yra tik kaimyninėje Lenkijoje, daug – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Tačiau šios valstybės yra daug didesnės, ir toks skaičius tenka platesnei teritorijai.

Suvalkiją neseniai sukrėtė vienos gandrų šeimos nelaimė: Liudvinavo miestelyje žaibas trenkė į gandrų lizdą, buvusį ant stulpo, žuvo gandrienė ir jaunikliai. Žmonės klausia – kaip gyvens vienas likęs gandras?  Jis turėtų vis lankytis lizde, galbūt – jame nakvoti. Taip truks beveik visą liepą, nebent pasipainiotų praskrendantis pulkas ir jį nuviliotų. Gandras dabar prisirišęs tik prie lizdo, bet kadangi jau greitai vasaros vidurys, o kitų poros paukščių nėra, tas ryšys vis silps, kol pagaliau išnyks iki kito pavasario. Ir sveikose porose taip būna – paprastai patinas ir patelė žiemoti patraukia skirtingais keliais, žiemoja ne kartu. Juos draugėn suveda lizdas.

Taip pat laidoje pasakojama apie paukščių apsinuodijimą švininiais šratais, apie rastų gyvūnų priežiūrą.

Laidos autoriai – Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

„Gamta – visų namai“ – liepos 7 d., šeštadienį, 06.30 val., kartojama liepos 10 d. 20.20 val. per Lietuvos radiją.

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...