captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie XIII–XV a. valstybės sienų apsaugą

Lietuvos, kaip valstybės, nepriklausomybė pirmiausiai siejasi  su jos teritorija, savos sienos kontrole. Mūsų protėviai aiškiai suvokė, kad valstybės sienos apsauga – viena svarbiausių valstybės funkcijų.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvos, kaip valstybės, nepriklausomybė pirmiausia siejasi  su jos teritorija, savos sienos kontrole. Mūsų protėviai aiškiai suvokė, kad valstybės sienos apsauga – viena svarbiausių valstybės funkcijų. Istorija taip lėmė, kad Lietuvos valstybė įsikūrė tarp gerokai didesnių kaimynių. Jos anksčiau sukūrė centralizuotas valstybes ir priėmė krikščionybę. Pagoniška Lietuva tapo taikiniu kryžiaus žygių, kuriuos organizavo gerai ginkluoti Kryžiuočių ir Livonijos ordinai. Pietuose teko susidurti su Lenkijos, rytuose – su Rusios pajėgomis. Sienų apsauga valstybei svarbi  ne tik kariniu gynybiniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Tai suvokdami visi Lietuvos valdovai stiprino gynybines savo teritorijų sienas. Ankstyvaisiais viduramžiais, LDK laikotarpiu pati sienos sąvoka buvo interpretuojama šiek tiek kitaip, nei dabar susiformavęs supratimas apie valstybės teritoriją žyminčias sienas ir jų apsaugą.

Šiandien laidoje „Gyvoji istorija“ ir kalbėsime apie XIII–XV a. valstybės sienų apsaugą su Loreta Dumbauskiene, Pasieniečių muziejaus vedėja ir karo istoriku Valdu Rakučiu.

 Ved. Inga Berulienė.

 „Gyvoji istorija“ – rugpjūčio 9 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close