captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: ar išsaugosime LDK epochos ženklus Vilniuje?

Ankstesnėje laidoje aptarėme kai kuriuos Vilniui būdingus archetipus – gamtiškumą, tam tikrą mastelį, gatvių ir skersgatvių tinklą, trikampes aikštes. Šįkart kalbėsime apie tai, kas lemia miesto urbanistinę struktūrą – erdvių sandarą ir audinį, tą medžiaginę substanciją, kuri užpildo šias erdves.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Tam tikras regimasis miesto erdvės formavimo modelis, kuris būdingas konkrečiai vietovei, yra paveldėtas ir tęsiamas toje vietovėje pakankamai ilgai, kad būtų galima kalbėti apie perimamumą. Šie vietovės archetipai – tai tam tikro gyvenimo būdo reprezentacija vienu ar kitu laikotarpiu.

Ankstesnėje laidoje jau aptarėme kai kuriuos Vilniui būdingus archetipus – gamtiškumą, tam tikrą mastelį, gatvių ir skersgatvių tinklą, trikampes aikštes. Šįkart kalbėsime apie tai, kas lemia miesto urbanistinę struktūrą – erdvių sandarą ir audinį, tą medžiaginę substanciją, kuri užpildo šias erdves.

Pokalbis su kultūros paveldo eksperte Jūrate Markevičiene, kuri susirūpinosi sako, kad šimtmečių raidoje susiformavę archetipai, peržengus XX–XXI amžiaus slenkstį, yra akivaizdžiai niokojami, prarandamos esminės gairės miesto kūrimosi ateičiai.

Laidų ciklą, skirtą epochų ženklams Vilniuje pažinti, remia Kultūros paveldo departamentas.

Ved. Inga Berulienė. 

„Gyvoji istorija“ – liepos 19 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...