captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: dar ne vidurvasaris

Šviesos virsmas, didžioji vasaros saulėgrįža labai svarbūs daugeliui augalų ir gyvūnų. Tačiau turime žinoti, kad kol kas dar tikrai ne vidurvasaris. Mūsų vasarai trijų kalendorinių mėnesių nepakanka, tad jos vidurys tik liepą, antroje jos pusėje. Kas dabar vyksta gamtoje?
Vasaros vabalas grambuolys. Selemono Paltanavičiaus nuotr.
Vasaros vabalas grambuolys. Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Lietuvos gamta užkopė į aukščiausią šviesos tašką. Saulės varpinė paskelbė Jonines – didžiausią ir svarbiausią vasaros šventę. Joninių dienos simbolis toks gyvas mumyse, kad negalime, neturime teisės ir nedrįstame abejoti švento Jono dienos ir ypač – nakties ženklais. Nesunku suprasti, kad tai, ką šiandien vadiname Joninėmis, gamtoje buvo, egzistavo visada.

Gamtoje šis metas, net ir nelaikomas švente, yra tikrai ženklus ir pastebimas. Šviesos virsmas, didžioji vasaros saulėgrįža labai svarbūs daugeliui augalų ir gyvūnų. Tačiau turime žinoti, kad kol kas dar tikrai ne vidurvasaris. Mūsų vasarai trijų kalendorinių mėnesių nepakanka, tad jos vidurys tik liepą, antroje jos pusėje. Kas dabar vyksta gamtoje?

Gamtos tikrieji vaikai stengiasi gimti prieš pat vasarą ar jos pradžioje. O štai miškuose gyvenantys ar aptvaruose laikomi danieliai jauniklius atveda tik dabar. Stirniukams – jau mėnuo, briedžiukams, vilkiukams ir lapiukams – beveik 2 mėnesiai.

Kada dar kalbėti apie Jonines, jei ne dabar? Joninių naktį dega daug laužų – ne tik Lietuvoje, bet ir pas kaimynus latvius, švenčiančius savo šventę Lyguo, todėl iš kosmoso būtų galima pamatyti nušvitusią visą Baltijos pakrantę. Tačiau gali būti, kad Joninių laužai iš labai aukštai primintų tik jonvabalių švieseles. Laidoje pasakojama apie paslaptingus vabalus – jonvabalius.

Jonines mes siejame su jonpaparčiu. Paparčiai nežydi, jie dauginasi paskleisdami smulkutes, dulkių dydžio sporas. Jonpapartis yra vienas gražiausių, didžiausių iš visų mūsų paparčių – kai kada prie upelio, girios drėgnoje ūksmėje jis išauga žmogaus ūgio. Jo plunksniški lapai ilgi, platūs – lyg vėduoklės....

Dar kukuoja gegutės, tačiau jau keliauja paukščiai. Apie jų keliones ir klajones laidoje pasakoja ornitlogas Vytautas Jusys.

Laidoje išgirsite apie vyšnių apsaugos nuo varnėnų priemones, apie Europos kraštuose gyvenančių paukščių problemas.  

Laidos autoriai – Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

„Gamta – visų namai“ – šeštadienį, birželio 22 d., 06.30 val. ir antradienį, birželio 25 d., 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...